2015 m. birželio 24 d., trečiadienis

Kaimynų kovos

Jau rytoj, po beveik mėnesio pertraukos, Šiauliai sužais namų rungtynes. Šį kartą varžovas bus toks pats nenuspėjamas kaip ir mūsų komanda - Klaipėdos Granitas. Po penkių dienų namie bus sužaista su dar vienu lentelės kaimynu - Stumbru. Tai gi nuo šių dviejų rungtynių priklauso ir likusio sezono nuotaikos.

Vaizdelis iš taurės finalo. Deja, bet į Šiaulių rungtynes tiek žmonių šį sezoną tikrai nesusirinks


Situacija Šiauliuose

Komandą vienas po kito palieka tiek legionieriai, tiek komandos personalas. Nors oficialiai komanda nieko nepranešė, bet tikriausiai jau neišvysime puolėjo Fomenko ir saugo Usmanov, kurie kelioms rungtynėms bandė sustiprinti komandą. Tai pat šią savaitę komandą paliko ir trenerio asistentas. Iš tokio judesio komandos viduryje nekyla net abejonių, kad finansinė padėtis yra sunki.

Per pirmus keturis sezono mėnesius komandą jau paliko 7 žaidėjai. Žaidėjai, kurie lyg ir turėjo tapti komandos varomąja jėga, bet tą laiką kiek jie čia buvo, tokiais netapo. Komandos rezultatai buvo labai blogi, o ir žaidimo stiliaus savo Šiauliai neturėjo. Dabartinė sudėtis, kuris remiasi vietiniais lietuviais kur kas labiau aiški ir suprantama. Panašu, kad Šiauliai 4 mėnesius blaškėsi klystkeliuose grįžta prie to ką buvo sukūrę pernai. Gaila, kad tų menkų teigiamų dalykų, kurie buvo matyti pernai, šių metų pradžioje net nebuvo stengiamasi išlaikyti. Atėjęs naujas direktorius greitai viską išardė ir pradėjo formuoti komandą praktiškai nuo nulio. To nepavykus padaryti, tepė slides ir dabar Šiauliai rimtai turi susiimti, kad neliktų paskutiniai turnyrinėje lentelėje.

Komandos braižas ir žaidėjų pasirodymai

Tai dėl ko tekdavo imtis už galvos sezono pradžioje, panašu, kad jau išgyvendinta. Treneris Ražanauskas pagaliau suprato, kad Šiauliai nėra to pajėgumo komanda, kuri galėtų dominuoti aikštėje ir varžovus spausti jų aikštės pusėje. Kai pirmoje sezono dalyje buvo bandoma žaisti tokį žaidimą, pirmiausia kentėdavo gynyba, nes gynėjai būdavo atkertami. Mūsų gynybos linija nėra greita, o saugai nėra kamuolio virtuozai, kurie galėtų kamuolius skirstyti vienu lietimu, 90 procentų tikslumu, todėl žaisti tokį futbolą yra pražūtinga.
Dabartinis komandos braižas, kuris buvo matyti per draugiškas rungtynes su Jelgava ir lygoje prieš Utenį yra visiškai kitos. Komanda pradėjo žaisti kur kas didesnėmis pajėgomis gynyboje, stengiamasi apsiginti remdamiesi masiškumu, prie savų vartų visada atsitraukia bent 8 žaidėjai. Dėl to žinoma nukenčia puolimas, kur stengiamasi neberengti pozicinių atakų, o kuo greitesniu būdu pereiti į ataką. Deja šiai dienai Šiauliams labai trūksta meistriškumo, visose komandos pozicijose. Todėl kokybiškai žaisti bet kokia taktika yra sudėtinga, bet žaidžiant gynybine taktika, bent jau žaidžiama dėl rezultato.

Žaidėjai, kurių forma yra kritusi:

Radavičius - greičio stoka, daug klaidų viso sezono metu. Tokios klaidos dėl, kurių atkertama visa komanda. Tos klaidos tokios kvailos, kad net kyla įvairiausių minčių apie šio žaidėjo naudą. Prasivalius nuo rytų atstovų invazijos komandoje tikiuosi, kad ir Radavičius pradės žaisti taip kaip dera komandos kapitonui ir labiausiai patyrusiam žaidėjui.

Vorobjovas - Trauma, po traumos ir Vorobjovas atrodo taip kaip neatrodė, net prieš du metus kai 17 metų debiutavo A lygoje. Pats žaidėjas yra minėjęs, kad dar nėra pasiruošęs fiziškai grįžti į žaidimą, bet komandos sudėtis to reikalauja ir Modestui tenka rungtyniauti. Tikiuosi, kad po vasarinės pertraukos išvysime tokį Vorobjovą kokį jį buvome įpratę matyti pernai.

Eliošius - Ir toliau nieko nepademonstruoja ko iš jo buvo tikimasi. Šiame sezone Tadas jau išbandė bent dvi pozicijas, žinant kokias bėdas turime puolime, gal būt puolimo grandyje atgautų pasitikėjimą savo jėgomis.

Žaidėjai, apie kuriuos galima pasakyti šį tą teigiamo:

Valinčius - džiugu, kad vis dar stovi komandos vartuose, nes kai jo nepamačiau rungtynėse su Uteniu buvau išsigandęs, kad ir jis paliks komandą.

Pilypas ir Kožans - džiugu, kad grįžo po traumų, su jais gynybos linija turėtų būti kur kas patikimesnė.

Gedminas - dar vienas žaidėjas grįžęs po traumos, kuris kol kas dar nerodo savojo geriausio žaidimo. Kai įgaus formą Rokas gali tapti tuo žaidėjų, kuris gali išgelbėti Šiaulių puolimą. Puolimą, kuris šiai dienai neturi jokių variantų.

Priešininkai

Abu būsimi varžovai turėjo galimybę pasitikrinti jėgas tarpusavyje praeitame ture. Ten lengvą pergalę pasiėmė Stumbras. Granitas nelabai buvo suinteresuotas kovoti tose rungtynėse. Apskritai Granitas yra komanda, kurią kamuoja tokios pat bėdos kaip ir Šiaulius. Komanda tikriausiai nežino kokie komandos tikslai, koks komandos braižas ir prie to prisideda jėgos iš išorės. Dėl tokių priežasčių komanda gali laimėti vieną diena, o kitą būti beviltiškai sutriuškinti lentelės kaimyno. Net neabejoju, kad rytojaus rungtynės bus po padidinamuoju stiklu žmonių, kurie atsakingi už sąžininga žaidimą. 

Stumbras irgi įdomus išsiskiriantis varžovas. Šią savaitę netekęs vieno dublerių komandos žaidėjo, kuris buvo susemtas policijos pareigūnų :)  O kol nesigirdi kaip tokie judesiai šalia komandos paveiks patį klubą, Stumbras yra kovinga komanda turinti kelis stiprius žaidėjus, kurie išsiskiria A lygoje. Žinoma, pirmiausia turiu galvoje Rimkevičių ir Mačiulį. Treneris Gvildys lieka ištikimas savo stiliui, kur svarbiausia kova ir greitis. Toks derinys gali suveikti prieš mūsų komandą kurios nemažą dalį dabar sudaro lėti vyresni žaidėjai ir silpnas fiziškai jaunimas.

Jei Šiauliai sugebėtų iškovoti dvi pergales namie, tai būtų galima tikėtis net gi pakilti iš paskutinės pozicijos dar iki vasaros pertraukos. Taip pat tokie rezultatai leistų įsijungti į kovą dėl pakilimo iki lentelės vidurio.
Pralaimėjimai, arba lygiosios atvirkščiai - manau, kad stipriai paveiktų komandą ir gal būti, kad atsilieptų išlaikant žaidėjus antrajai sezono daliai. Jei būtų pralaimima Granitui ir Stumbrui, tai per daugiau nei pusę čempionatą būtų iškovoti tik 7 taškai ir nuo artimiausių priešininkų atsiliekama kaip minimum 9 taškais. Tokiu atveju pakilimas iš paskutinės vietos taptų labai, labai sunkia misija. Tai gi dvi paskutinės birželio rungtynės - MAKSIMALIOS SVARBOS.

2015 m. birželio 13 d., šeštadienis

Draugšikos rungtynės: Šiauliai 0-1 Jelgava

Po ilgesnės pertraukos vėl atsirado galimybė pamatyti gyvą futbolą. Vasarą vykstančios draugiškos rungtynės pirmiausia asocijuojasi su komandos permainomis. Kai komandai būna prastesni laikai, būtent vasarą komandoje įvyksta nemaži pokyčiai, o draugiškos rungtynės leidžia pamatyti ko galima tikėtis antrojoje sezono dalyje.

Šiauliai - Jelgava 2015-06-13


Bet ši pertrauka dar nebuvo ta tikroji vasaros pertrauka, o ir rungtynės buvo "ant durniaus". Panašu, kad komanda susidūrė su labai rimtomis bėdomis norėdami surinkti 11 žaidėjų rungtynėms. Tą padaryti padėjo priešininkai, paskolindami vartininką. Tai gi visas rungtynes abiejų komandų vartus gynė žaidėjai pasipuošę Jelgavos komandos aprangomis. Klausimas kur mūsiškiai vartininkai, bet abejoju ar kas į jį atsakys. Ant suolo liko tik du labai jauni žaidėjai.
Kadangi žaidė tik tie kurie galėjo, tai daug kalbėti apie taktinį komandos išsidėstymą nėra ko. Buvo daug naujų ir nematytų dalykų, tokių kaip Radavičius centro gynėjo pozicijoje, antro kėlinio pabaigoje. 

Jelgava turėjo savo palaikymą
Nors šiemet komandos rezultatai labai prasti, o sudėtis buvo labai eksperimentinė, bet rungtyniaujant prieš Latvijos komandą pergalės visada norisi. Ją šeimininkai galėjo išplėšti besibaigiant rungtynėms, kai Petrauskas pakilo aukščiau ir tiksliu perdavimu išvedė vieną prieš vartininką Medžiaušį. Medžiaušis taip gerai išėjo prieš vartus, kad galėjo pasitaisyti kamuolį ir pagalvoti kur mušti, bet net ir tai jam nepadėjo įveikti vartininko.
Dar po kelių minučių, jau žaidžiant teisėjo pridėtą laiką Jelgavą įmušė vienintelį rungtynių įvartį. Pasitvirtino amžina taisyklė - Neįmuši tu, įmuš tau.

Pačios rungtynės nebuvo geros, progų daug sukurta nebuvo, nes labai trūko rimto ir gero vidurio saugų žaidimo. kurti buvo sunku, perdavimų daug buvo netikslių, o be tokių dalykų sunku tikėtis gerų rungtynių. Per visas rungtynes Šiauliai turėjo aibę galimybių po kampinių ir baudos smūgių, bet nei vieno iš jų nepavyko atlikti kokybiškai, kad kiltų rimtesnis pavojus, O svečiai turėjo daugiau pusprogių, bet skolintą vartininką sugebėjo įveikti tik kartą.

Eilinis nenusisekęs kampinis

Rungtynės kuriose nepavyko patirti pergalės džiaugsmo, o ir klausimų po jų atsirado dar daugiau. Kur Valinčius? Kur visi legionieriai? Kodėl šiandiena rungtyniavo tik Kožans, o nebuvo kitų. Paprasčiausias atsakymas būtų, kad jie išvykę namo ir nespėjo grįžti, bet tada kyla klausimas, kodėl nespėjo grįžti jei apie šias draugiškas rungtynes jau buvo žinoma, kuris laikas. Na, bet jei žaidžiama tik "šiaip", ant "durniaus" tai galima susirinkti ir be vartininkų. Nereikia per daug norėti iš klubo, kuris neturi šeimininko.