2015 m. sausio 24 d., šeštadienis

Naujokas ir pirmosios draugiškos rungtynės.

Pagaliau paslaptingumo burbulas sprogo ir FC Šiauliai išlindo iš spintos. Šią savaitę įvyko simbolinis trenerio ir naujojo klubo vadovo pristatymas internetinėje erdvėje ir merijoje. Taip pat buvo sužaistos pirmos draugiškos rungtynės ir pristatytas pirmasis naujokas. Jį pirmiausia ir apkalbėkime.

2015m. pirmas apsilankymas futbolo rungtynėse
Ramūnas Radavičius

Praeito sezono pradžioje labiausiai patyręs žaidėjas komandoje buvo Gaurilovas. Žmogus kuris kelis sezonus rungtyniavo mėgėjiškoje Ispanijos lygoje ir tikriausiai nebuvo 100% susikoncentravęs į futbolą. Vien žiūrint iš šio taško galime pavadinti Ramūną Radavičių kaip labai sėkmingą pirkinį.
Tai labai patyręs, daug matęs, aukštesnio, nei vidutinio A lygos žaidėjo, meistriškumo žaidėjas. Tiesa, metai privalo daryti savo ir negaliu būti tikras, kad Ramūnui visi šie būdvardžiai tiks ir šiame sezone, bet patirties niekas neatims. Radavičius savo brandžiausius karjeros metus praleido FK "Ekrano" komandoje, kai su tuo metu konkurencijos neturėjusia ekipa, visus tris sezonus džiaugėsi A lygos auksu. Taip pat tai vienas iš nedaugelio žaidėjų kurie rungtyniaudami tik A lygoje, savo laiku sugebėjo įsitvirtinti pagrindinėje rinktinės sudėtyje. Per savo karjerą Radavičius išbandė daug pozicijų aikštėje. Rinktinėje rungtyniavo krašto gynėju, Ekrane daugiausia krašto saugo pozicijoje, bet reikalui esant ir trūkstant kūrybingų vidurio saugų buvo ten pastatomas. Dabar, dėl kintančių fizinių kondicijų, Radavičių tikriausiai matysi rungtyniaujant tik saugų linijoje ir besirūpinantį atakuojančiais veiksmais.
Kad praėjusio sezono pradžioje, naujasis Šiaulių žaidėjas, dar turėjo parako puikiai pamenu. Sezono pradžioje Žalgiris išsiuntė savo pagrindinį kairiojo krašto gynėją Egidijų Vaitkūną ir jį pakeitė Armėnijos rinktinės žaidėju - Artaku. Pagal pirminį nusistatymą Radavičius turėjo būti atsarginis žaidėjas, bet armėnui nesisekė prisitaikyti prie komandos žaidimo, o Radavičiui atvirkščiai. Natūralu, kad lietuvis paneigė išankstines prognozes ir iki vasaros, kol grįžo Vaitkūnas, buvo pagrindinis vilniečių kairiojo krašto gynėjas. Ramūnas Radavičius buvo vienas iš tų žmonių kuris svariai prisidėjo prie labiausiai netikėto ir vieno gėdingiausių praėjusio sezono rezultatų. Kalbu apie rungtynes, ankstyvą pavasarį, tarp Žalgirio ir Sūduvos. Kaip tą vakarą Ramūnas skersavo kamuolius į baudos aikštelę buvo gražu žiūrėti. Po jo perdavimų krito ne vienas įvartis ir jei geresnė realizacija, galėjo kristi dar keli. Po tokio pasirodymo, kurį laiką, jis buvo tapęs ir lygos lyderiu pagal rezultatyvius perdavimus. Tai nėra labai įprastas krašto gynėjo pozicijoje rungtyniaujančiam žaidėjui, todėl natūralu, kad po kelių savaičių šią poziciją užleido kitiems. Per praėjusį sezoną viso sužaidė 18 rungtynių (16 startinėje sudėtyje) ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus (ketvirtas rezultatas komandoje).
Nuomonė apie šį pirkinį yra gera ir tikiuosi, kad jis mano ir kitų "Šiaulių" komandos sirgalių  lūkesčius pateisins.

Šiauliai 4-0 Spyris

Dar prieš kelis mėnesius šios komandos kovojo taurės turnyre ir laimėjo kauniečiai. Šį kartą viskas buvo kitaip. Užtikrintas žaidimas pirmajame kėlinyje ir jokių progų varžovui. Nors abu kėliniai baigėsi vienodu rezultatu 2-0, bet vertinant rungtynes kaip pasirengimą sezonui, tai reikėtų kalbėti tik apie pirmą kėlinį. Jame rungtyniavo daugiau žaidėjų kurie šiais metais turėtų sudaryti komandos branduolį, o štai antrajame žaidė daugiausiai dubleriai kuriuos, tikriausiai, šiemet dar matysime daugiausiai tribūnuose arba ant atsarginių žaidėjų suoliuko. Taip pat reikia paminėti, kad dar komandoje trūko žaidėjų kurie yra su U21 rinktine.
Be to, kad žiūrovai galėjo išvysti užtikrintą pergalę, jie taip pat galėjo pažiūrėti į peržiūroje dalyvaujančius futbolininkus, o jų buvo nemažai.
Sudėtis. Šiauliai - Spyris

Rimčiau naujokus paanalizuosiu kai jie jau bus prisijungę prie komandos oficialiai, o kol kas tik šiaip, po sakinį apie jų pasirodymą.
Valinčius - patyręs ir gerų sezonų turėjęs vartininkas, legionieriaus karjera nenusisekė ir dabar reikia vardą išsikovoti iš naujo. Daug darbo neturėjo, bet atrodė užtikrintai tai epizodais kai reikėjo pagelbėti.
Dešinysis kraštas. Nuo manęs buvo toliausiai, todėl negaliu pasakyti kas ten žaidė. Pagal žaidimo manierą atrodo, kad tai nebuvo Valdemaras Borovskis. Valdemaras linkęs labiau jungtis į atakas nei, kad šis žaidėjas.
Centro gynyboje rungtyniavo legionierius kuris buvo aktyvus ir stengėsi organizuoti komandos gynybą. Daugiausiai nurodymu dalino rusų kalba.
Kairiojo krašto gynyboje rungtyniavo žaidėjas vardu Nikita. Jis žaidė abu kėlinius, antrame vidurio saugo pozicijoje. Tai buvo prasčiausias pirmo kėlinio žaidėjas, gynyboje nesusitvarkė. Padarė kelias grubias pražangas, kur oficialiose rungtynėse tikrai būtų gavęs kortelę.
Radavičius. Dėl vidurio saugų trukumo turėjo rungtyniauti atraminio saugo pozicijoje, bet tai jam nesutrukdė pasirodyti gerai. Panašu, kad šį sezoną tikrai turėsime žmogų kuris gebės skersuoti kamuolį ir išpildyti standartines progas.
Lesčius prieš savaitę atstovavo salės futbolo rinktinei, o dabar jau grįžo į didįjį futbolą. Abejoju ar jam pavyks laimėti konkurencinę kovą su kitais krašto saugais, bet jei klubas nuspręs jį pasilikti, tai ant suoliuko toks žmogus pravers.
Uche. Du įvarčiai viską pasako. Nors neaišku ar jis patemptų pagrindinio puolėjo rolę, o ar reikalingas toks krašto saugas galima ir suabejoti. Kaip ir Nikita rungtyniavo abu kėlinius.

Manau kitą savaitę sulauksime naujienų ir gal būt kažkas taps oficialiais komandos nariais. Spėju, kad Valinčius.

2015 m. sausio 21 d., trečiadienis

Paveluotos "naujienos"

Pagaliau paaiškėjo, kad fcsiauliai.lt administratorius nėra pamiršęs prisijungimo slaptažodžio. Tai tapo aišku vakar, kai po mėnesio pertraukos atsirado nauja "naujiena". Kabutėse parašiau "naujiena", nes tai kas buvo pranešta, jau buvo žinoma prieš gerą savaitę. O žmogus užsiimantis naujienų talpinimu nepasivargino nei trumpo interviu su naujokais padaryti, nei paprašyti jų papozuoti su Šiaulių šaliku ar bent rimčiau pačią naujieną aprašyti. Viskas kas buvo padaryta tai tik perkopijuoti keli sakiniai, kurie jau buvo pasirodę "Vakarų ekspreso" tinklapyje. Nors naujienų ir sulaukta, bet jos neįnešė aiškumo, o tik pasėjo dar daugiau klaustukų.

Direktorius - Antanas Sakavickas

Naujas klubo direktorius, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip labiau susijęs su Latvija ir Lenkija, nei su savo tėvyne. Antanas ilgą laiką dirbo Rygos "Skonto" komandoje, vėliau bandė sukurti Lenkijos komandą KHL lygoje. Apie jį pirmą kartą sužinojau prieš kelis metus perskaitęs interviu Sūduvos bloge: http://suduva.wordpress.com/2012/02/15/skonto-parduodame-visus/
Įdomus ir paprastas interviu apie dalykus, kurie turėtų būti ir yra visų direktorių siekiamybė. Komanda turi kaip tik įmanoma labiau išsilaikyti iš savo vidinių resursų. Visas gražu, bet reikia pripažinti, kad šie Sakavicko laimėjimai ir šis klubo modelis veikia tik tada, kai klube yra turtingas dėdė, su pinigų maišu. Juk jei prieš kelis metus būtų kas kalbinęs FBK Kauno vadovą Ugianskį, jis lygiai taip pat vaizdžiai būtų pasakojęs apie savo ir klubo viziją, apie komandos laimėjimus ir ateities tikslus. Tiesa tokia, kad prisukus, o vėliau visai užsidarius pinigų kraneliui vienas dingo iš Lietuvos futbolo, o kitas iš Latvijos. Pasibaigus futbolo projektui apie Antaną ir jo naują ledo ritulio komandos projektą parašė Lietuvos Rytas: http://www.lrytas.lt/sportas/startai/gaivinti-lenkijos-ledo-rituli-patiketa-lietuviui.htm
Tikriausiai, kad atgaivinti ledo ritulio Lenkijoje nepavyko, nes šią žiemą Nevėžio krepšinio komandą paskelbė apie komandos direktorių rokiruotę, naujuoju direktoriumi tapo - Antanas Sakavickas. Įdomu kaip susiję Šiauliai ir Nevėžis? Ar naujasis direktorius atstovaus vieną finansuotoją kuris sieks remti dvi sporto komandas iš kart, ar Sakavickui vieno darbo Nevėžio komandoje neužtenka šeimą išmaitinti ir nusprendė, kad dar "puse etato" galėtų pasidarbuoti kitur? O gal užtekto poros mėnesių, kad su krepšiniu baigtų reikalus?
Pirmasis įspūdis, kad Antanas Sakavickas yra patyręs ir savo darbą išmanantis vadovas. Kitas klausimas kiek daug jis bus atsidavęs šiam darbui Šiauliuose. Nėra paslaptis, kad paskutiniais sezonais mūsų klubo finansinė padėtis nėra gera. Todėl įdomu kas paskatino šį vadybininką darbo imtis būtent Šiauliuose? Ar jis atstovaus kažkokio naujo rėmėjo interesus? ar yra priviliotas tam, kad pagerintų finansinę padėtį bandydamas užmegzti naujus kontaktus? Klausimų daug į kuriuos šiai dienai nėra atsakymų.



Vyriausiasis treneris - Tomas Ražanauskas

Tomas Ražanauskas - vienas geriausių paskutinio praėjusio dešimtmečio Lietuvos žaidėjas. Kai du jo įvarčiai atnešė legendinį tašką prieš Vokiečius ir pergalę prieš Škotiją, Ražanausko karjerą ir jo žaidimą pradėjau stebėti kur kas atidžiau. Gaila, bet klubinės karjeros zenitą tada Ražanauskas jau buvo pasiekęs ir daugiau tokių blyksnių nebebuvo. Paskutinius karjeros metus saugas praleido Lietuvoje, bet kaip žaidėjas mūsų miesto komandą aplenkė. Daugiausiai rungtyniavęs Vilniaus komandose, ten kur ir pradėjo karjerą. Kaip žaidėjas Tomas tašką padėjo bankrutavusioje REO komadoje 2012 metais.
Beveik iš kart V. Liubšys pasikvietė Ražanauską dirbti savo asistentu Rygos "Dauguvos" komandoje. Šis faktas - dviprasmiškas, nors iš vienos pusės V. Liubšys yra vienas labiausiai patyrusių trenerių Lietuvoje, kartu jis jau ilgą laiką nerodo jokio rezultato ir atrodo išsisėmęs. Klausimas ar daug naudingos informacijos per tuos metus Tomas sugebėjo susirinkti. Praleidus sezoną mūsų naujojo trenerio kelias nuvedė į lygos naujokų Klaipėdos "Granito" stovyklą. Ten jis ir toliau užėmė asistento pareigas, tiesa, šį kartą patarinėjo kur kas mažiau patirties turinčiam Robertui Poškui. Robertas pats kartais išbėgdavo į aikštelę, todėl bent ant suolelio, Tomas galėdavo pasijusti ir vyriausiojo trenerio kėdėje.

Ar Tomas yra pats tinkamiausias treneris Šiaulių komandai? Nemanau.
Ar Tomas yra vienas iš pigiausių variantų? Gali būti.

Tokia šiandieninė mano nuomonė apie trenerio pasirinkimą.

Sutapimai

Apie trenerio patirtį daug pasakoti neišeina, nes kol kas ji yra labai minimali. Tačiau apie sutapimus kurie netiesiogiai Tomą Ražanauską persekiojo tuos du metus galima parašyti.
Šioje sutapimų kupinoje istorijoje dalyvauja trys klubai. Pirmasis - Panevėžio Ekranas. Nuo jo viskas ir prasideda. Senai, prieš kokius 5-7 metus, tada kai dar Virginijus Liubšys dirbo "Ekrano" komandoje, o vienas jos vadovų buvo Tomas Sitnikovas, įvyko UEFA rungtynės. Akistata buvo nesėkminga, nes nors pirmose rungtynėse Panevėžio komanda ir sužaidė lygiomis, po savaitės "Ekranas" buvo sutryptas Norvegijos "Valerenga" ekipos. Po rungtynių tarp Liūbšio ir Sitnikovo įvyko konfliktas, po kurio Liubšiui buvo praskelta galva. Nors viešai ir nebuvo išdiskutuotos konflikto priežastys, bet gana aktyviai buvo kalbama kažkas apie sutartas rungtynes. Po to įvykio Sitnikovas paliko "Ekraną", neužilgo tai padarė ir Liubšys.
Istorija gal taip ir baigtųsi ir joje niekur nefigūruotų mūsų naujasis treneris jei ne įtartinas susitaikymas. Praėjus keleriems metams, 2013 Liubšys ir Sitnikovas susitaikė ir pradėjo dirbti Rygos "Daugavos" komandoje. Vienas pirmų naujokų ir buvo Tomas Ražanauskas, sutikęs darbuotis vyriausio trenerio asistentu. Prie komandos taip pat prisijungė ir būrys žaidėjų kadaise žaidusių Panevėžyje:  L. Klimavičius, M. Savėnas, E. Vėliulis, E. Zubas, D. Galkevičius, P. Lukšys. Taip pat pora lietuvių kurie anksčiau "Ekrano" pusėje nėra buvę - V. Borovskij ir T. Tamošauskas. Komanda gavosi nebloga ir rezultatas buvo pasiektas pusėtinas. Tačiau svarbiausia, kad pasibaigus čempionatui komandos užimta ketvirta vieta leido "Daugavai" kovoti Europiniame fronte.
Tuo pat metu, kai naujieji "Daugavos" vadovai galėjo džiaugtis ketvirtąja vieta, už sienos Lietuvoje Klaipėdos "Granitas" laimėjo pirmą lygą ir taip pat pateko į taurės pusfinalis. Tai gi pavasarį atsirado reali galimybė iškovoti paskutinį kelialapį į Europą, skirtą Lietuvai. Nežinia sutapimas ar ne, bet praėjus keliems mėnesiams į Klaipėdą iš Rygos persikėlė: Vėliulis, Galkevičius ir Tamošauskas. Trenerių štabą papildė mūsiškis Tomas Ražanauskas. Nepaisant papildymo iš Rygos, "Granitas" neiškovojo kelialapio į UEFA lygos atranką, bet draugystė buvo stiprinama žaidžiant draugiškas rungtynes tarp abiejų komandų. Abi jos baigėsi, A. Sakavicko mėgstamos sporto šakos - ledo ritulio rezultatais. Pirmosios baigėsi Rygos komandos pergale 4-0, o antros lygiosiomis 4-4.
Na draugiškai sugyveno abi komandos ir kas čia tokio? Būtų visiškai nieko jei ne įvykiai, įvykę 2014 metų vasarą, abejose komandose. "Daugavos" komanda ruošdamasi kovoms Europoje pakeitė trenerį į Skrupskį, o komandą papildė dar daugiau žaidėjų kurie praeityje vilkėjo "Ekrano" aprangą. Neaišku ar šiais pakeitimai tokio rezultato ir buvo siekiama, bet Rygos komanda Škotijos "Aberdeen" klubui pralaimėjo bendru rezultatų 0-8. Rungtynės sukėlė rimtų įtarimų ne tik paprastiems sirgaliams, bet ir atsakingoms institucijoms, o UEFA pradėjo tyrimą dėl manipuliavimo rungtynių rezultatu. Panašūs tyrimai buvo pradėti "Granito" komandoje dėl A lygos rungtynių. Beje per vasaros pertrauką "Granitą" sustiprino būvę "Ekrano" žaidėjai - E. Baranauskas ir R. Pilotas. Net ir pati komanda išplatino pranešimą su vieno iš legionierių prisipažinimu, kad jis sąmoningai stengėsi pakenkti komandos rezultatams. O panevėžietis E. Vėliulius, kuris 2013 metais žaidė "Dauguvos" komandoje, LFF sprendimu buvo suspenduotas dvejoms rungtynės. Paskutinės naujienos tokios, kad schema Ekranas > Granitas > Daugava veikia toliau, nes šiuo metus su Rygos komanda treniruojasi buvę Granito ir Ekrano žaidėjai: E. Baranauskas, R. Pilotas.
Štai toks voratinklis į kurį yra įsipainiojęs ir Tomas Ražanauskas, tikėkimės, kad šiais metais jam iš jo pavyks išsinarplioti ir pradėti rimtą FUTBOLO trenerio karjerą.

Kitos naujienos

Per šią savaitę taip pat tapo aišku, kad Šiauliuose kitais metais neišvysime dviejų geriausių praėjusio sezono legionierių. A lygos snaiperis 2014 išvyko į Aziją, kur vilkės Hong Kongo komandos marškinėlius, o vienas geriausių lygos asistuotojų - Stjepan Babič savo karjerą tęs Slovėnijoje. Sėkmės jiems!
Ateinantį savaitgalį Šiauliai sužais pirmas draugiškas rungtynes. Džiugu, kad jos vyks Šiauliuose ir bus galima savo akimis išvysti kas tą dieną rungtyniaus su geltonai-juoda apranga. Tikėkimės išvysti naujokų, nes pagal klubo pranešimą tai kol kas su komanda sportuoja 13 jaunų žaidėjų.




2015 m. sausio 10 d., šeštadienis

Pirmosios naujienos

Pernai pasibaigus sezonui galvojau apie tris galimus scenarijus ateinančiam sezonui. Iškart atmesdamas blogiausią - komandos išnykimą arba pasitraukimą į žemesnį lygi. Ne tam buvo formuota komanda kuri kovojo ir atiminėjo taškus iš daugelio komandų, kad jau po kelių mėnesių savo noru dingtų iš A lygos žemėlapio. Žinau, kad pernai šis scenarijus buvo svarstomas, bet puiku, kad to neįvyko. Tikiuosi neįvyks ir šiais metais.

Pirmasis scenarijus nėra realus, ar bent jau yra mažai tikėtinas. Pernai buvo pirmas sezonas be ankstesniųjų klubo savininkų, buvo pradėtas investuotojų ieškojimas. Pamenu kaip džiugiai šią žinia sutiko kai kurie Facebook komentatoriai. Dar po kiek laiko tie patys komentatoriai piktindamiesi, kad nesugebama surasti naujų šeimininkų kaip teigiamą pavyzdį pateikinėjo Bangos ir Tauro rezultatus šiuo klausimu. Nors stambaus investuotojo ir neatsirado komanda sugebėjo išgyventi sezoną ir iš pirmo žvilgsnio išgyveno lengviau nei kai kurie klubai su naujais šeimininkais. Asmeniškai aš tokį kelią išeiti iš esamos padėties nelaikau realiu. Jei ateitų rimtas investuotojas kuris norėtų ilgą laiką investuoti į futbolo klubą būtų galima rasti Lietuvoje ne vieną tokį patį ar geresnį variantą. Kur yra didesnis miestas, komanda su ilgesnę istorija ar geresnę infrastruktūrą. Todėl jei ir atsiras naujas turtingas šeimininkas jis turėtų būti vedamas patriotiškų jausmų arba asmeninių draugysčių nei, kad noro investuoti skaninamas verslo logikos.

Kitas scenarijus buvo toks kurio pats labiausiai norėjau. Mano noras buvo, kad komandos branduolys išliktu, nes sezono antrojoje pusėje komandos sudėtis mane tenkino. Kadangi nemažą komandos dalį sudarė jauni žaidėjai tai buvo galima tikėtis, kad jie būdami metais vyresni, būtų dar naudingesni komandai. Tai gi jei būtų pavykę išlaikyti komandos sudėtį tai, jei ne rezultatai (nes jie priklauso nuo varžovų), tai bent jau žaidimas galėtų būti geresnis. Deja, bet šis variantas šiai dienai jau nebe išsipildys. Nors Šiaulių klubo žinių nėra, bet besidomint kaip sekasi būsimiems varžovams sužinoma kokia situacija ir pas mus.
1. Justas Raziūnas. Atlanto klubo treneris vos pasibaigus sezonui paskelbė, kad vienas iš klubo naujokų bus mūsų krašto gynėjas/saugas.
2. Jevgenij Moroz. Naujo saugo stotelė legendinis Armėjos "Ararat" klubas.
3. Audrius Paškevičius. Ilgametis Šiaulių klubo atstovas gavo paaukštinimą ir persikėlė į čempionų komandą.
4. Gediminas Jarmalavičius. Kitą sezoną vadovaus "Granito" komandai. Tai pačiai kurią pernai vadovaudamas Šiauliams aplenkė vienu laipteliu. Interviu buvęs treneris dar pasakė: "Šiauliai" man negalėjo nieko pasiūlyti, tuo metu klube buvo neapibrėžta situacija."

buvusio trenerio nuotrauka iš skrastas.lt

Trečias scenarijus kuris šiai diena atrodo realiausias tai, kad komanda vėl bus buriama iš naujo. Kad joje vėl žais tie žaidėjai kurie neturės pasiūlymų iš kitų komandų, o prie jų prisidės jaunimas. Perspektyvaus jaunimo Šiauliuose yra, šiemet jau turėtų didesnį indelį į komandą įnešti rinktinės atstovai kurie treniruojasi Šiauliuose. Tačiau, kad klubas neturi strategijos sirgaliams nėra malonu. Nemalonu tikriausiai ne tik sirgaliams, bet kai nėra finansinių išteklių negali planuoti, kokia komanda bus 2016 metais, kai nežinai ar baigsi 2015 metus.
Gaila abiejų trenerių kurie palieka komanda. Pirmiausia Jarmalavičiaus kuris iš visų trenerių kurie dirbo pastaruosius metus Šiauliuose atrodo labiausiai pritapęs prie komandos. Tikriausiai tai dėl trenerio charizmos, nes nuėjęs į bet kokį klubą jis ten atrodo savas ir bendrauja tarsi treneris senbuvis. Tikrai linkiu sėkmės Gediminui ir kitą sezoną atidžiau stebėsiu kaip seksis ir kokį žaidimą demonstruos "Granitas". Taip pat žinoma lauksiu visada įdomių šio trenerio komentarų po rungtynių.
Nežinau kaip bus ateinančiais sezonais, bet ankstesniais sezonai beveik visada "Šiauliai" galėjo būti ramūs bent jau dėl vieno dalyko, kad komandos yra jaunų ir perspektyvių vartininkų. Be to didžiąja laiko dalį galėjome džiaugtis ir patikimu mūsų pagrindinių vartininkų darbu. Kurie atkreipdavo ne tik rinktinių dėmesį, bet užsienio klubų. Gal būt aš klystu, bet pirmiausia manau, kad tai didžiulis Audriaus Paškevičiaus nuopelnas, žmogaus kuris prisidėjo prie Giedriaus Arlauskio, Šarūno Jurevičiaus, Tado Simaičios, Nerijaus Taboko išvykimo į užsienio komandas. Žinant kiek mažai žaidėjų iš mūsų komandos yra tiesiogiai išvykę į užsienio ekipas tai vartininkų skaičius atrodo įspūdingai. Todėl linkiu tęsti pradėtus darbus ir linkiu, kad Vilniaus "Žalgiris" nebūtų aukščiausias karjeros laiptelis.

Viliuosi, kad jau kitą savaitę sulauksime kažkokių žinių iš komandos, nes jau kitą savaitę bus aiškūs pirmieji licencijavimo rezultatai. Iki sezono pradžios liko 7 savaitės todėl pats laikas kibti į darbą. Futbolo.lt facebook profilis pranešė, kad Ražanauskas pradeda vyriausiojo trenerio karjerą, neaišku ar tai bus Lietuvoje, ar A lygoje, ar žemesnėje, bet kol neturime trenerio tai galimas variantas. Nors aš manau didesnė tikimybė, kad prie komandos vairo stos kažkas iš vietinių trenerių.