2015 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Sezono reziume: įvarčiai

Sezonas pasibaigė, o šiemet jis mums, Šiaulių komandoms gerbėjams, buvo toks kokį norisi kuo greičiau pamiršti. Todėl didelių analizių nerašysiu, o tai ir šiaip nėra stiprioji mano pusė, bet kelis rašinėlius sezono pabaigtuvėms esu sugalvojęs.
Pernai sugaišau nemažai laiko, kol suskaičiavau ir sudariau rezultatyviausius Šiaulių žaidėjus per 10 metų, todėl šiemet statistiką sekiau nuolat. Šiaulių įmuštus įvarčius skaičiuoti buvo labai lengva, lengviau už tai nebent galėjo būti nebent skaičiuoti Fc Šiauliai surinktus taškus.

Komandiniai rezultatai

 

Nors oficialioje A lygos svetainėje pateikiama, kad šiauliečiai įmušė 37 įvarčius, bet tai tik virtualus skaičius. Ištikrųjų dvi paskutinės pergalės Šiauliai įsirašė net nežengdami į aikštę, techniniu rezultatu 3-0. Taip pat vieną įvarti varžovai įsimušė patys, tai padarė Jurijus Kendyšas pirmojo rato akistatoje su daug kartiniu čempionu "Žalgiriu. Tai gi rezultatyvūs žaidėjai tarpusavyje pasidalino 30 tikslių smūgių.

31 pasiektas įvartis per sezoną yra vienas blogiausių rezultatų per 11 metų. Blogesnis rezultatas 24 įvarčiai buvo pasiektas 2008 metais. 2015 metų sezone vidutiniškai per vienas rungtynes šiauliečiai mušdavo 0.91 įvarčio, o 2008 metais - 0.85.

Nerezultatyvumas. Paspaudus lentelė padidėja

Čia pat pateikiu ir pačių rezultatyviausių sezonų statistiką. Žinoma, ją labai iškreipia silpnų komandų dalyvavimas čempionate. Jei pamenate, tai 2012 metais A lygoje varžėsi silpnas Klaipėdos "Atlantas" ir Tauragės "Tauras". 2014 metais merdėjo "Dainava", tačiau laikas bėga ir prie merdinčių komandų šiais metais buvo galima rašyti mus pačius.

Rezultatyvumas. Paspaudus lentelė padidėja

2015 metai buvo patys blogiausi kalbant apie praleidžiamus įvarčius. Antrą karta kartą per 11 metų buvo praleidžiama daugiau kaip 2 įvarčius per vienerias rungtynes. Šiųmetinis rezultatas 2,76 yra ženkliai blogesni už prieš tai turėtą anti rekordą  - 2,03, kuris užfiksuotas 2013 metais. Taip pat šiemet pirmą kartą pavojingai priartėta prie triženklio praleistų įvarčių skaičiaus. Nemaža tikimybė, kad riba būtų buvusi pasiekta jei būtų reikėję sužaisti visas 36 rungtynes.

Asmeniniai pasirodymai

Kaip ir komandiniai rezultatai, taip pat ir asmeninė rezultatyvumo statistika galėjo konkuruoti tik su 2008 metais. Tais metais rezultatyviausiais futbolininkais tapo Tadas Špukas ir Mantas Kuklys įmušę po 4 įvarčius. Šiemet rezultatyviausias žaidėjas Ramūnas Radavičius sugebėjo pagerinti šį rezultatą, jis pelnė 5 įvarčius, nors antroje sezono pusėje beveik nerungtyniavo. Reikia pažymėti, kad dauguma Ramūno įvarčių pasiekti nuo 11 metrų žymės. Antrą - penktą poziciją pasidalino 5 futbolininkai pelnę po 3 įvarčius. Prie senbuvių Jasaičio ir Gedmino prisijungė komandos naujokai.

2015m. Rezultatyviausieji. Paspaudus lentelė padidėja

Tam, kad papulti į rezultatyviausių Šiaulių žaidėjų dešimtuką reikia iš jo išstumti Vaidotą Šilėną, kuris yra pelnęs 13 įvarčiu. Neblogas galimybes tai padaryti šiemet turėjo Edvinas Jasaitis ir Rokas Gedminas. Sezono išvakarėse jie savo sąskaitose turėjo atitinkamai 8 ir 7 tikslius smūgius. Nors abu šiauliečiai ir pasigerino savo statistiką per šiuos metus, bet liko už dešimtuko ribų. Jasaitis pakilo į 12 vietą, o Gedminas dalinasi 13-16 vietomis su Deividu Lunskiu, Intaru Kirchneriu ir Santiago Cesanelli.

2005-2015m. Topas. Paspaudus lentelė padidėja

Tiek šį kartą apie įvarčius. Dar esu paruošęs skaičių apie šį sezoną komandai atstovavusius legionierius.

2015 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

2015 m. LFF geriausių futbolininkų ir trenerių rinkimai

Tradiciškai besibaigiant sezonui, o taip pat ir 2015 metams LFF prašo sirgalių pagalbos renkant geriausius žaidėjus ir trenerius. Kaip ir praėjusiais metais dalinuosi savo mintimis ir balsais su visais kam yra įdomu.

Geriausias 2015 metų Lietuvos futbolininkas
Renkamas iš visų Lietuvos pilietybę turinčių futbolininkų, žaidžiančių tiek užsienio lygose, tiek Lietuvoje.

1. (5 tšk.) Lukas Spalvis - Daug komentarų nereikia, tai vienintelė Lietuvos viltis, kad greitu metu galime ir vėl turėti ryškesnę asmenybę futbole. Apie kurią kalbėtume ne tik mes, bet ir priešininkų komandų treneriai ir sirgaliai. Spalvis atsigavo po sunkios traumos ir panašu, kad šie metai jam taps tramplinu kilti aukščiau.

2. (3 tšk.) Fedor Černych - Per šiuos metus Fedoras įsitvirtino aukščiausioje Lenkijos lygoje ir sugebėjo pakeisti komandą. Naujoje komandoje nesiseka taip gerai, kaip tikriausiai pats tikėjosi, bet gauna žaidimo laiko ir kartais nubaudžia varžovus įvarčiais. Jei Fedoro žaidimas išliks stabilus, o komandos rezultatai pagerės, tikėtina, kad lietuvio karjeros kreivė dar kils aukštyn.

3. (1 tšk.) Vytautas Andriuškevičius - Vytautui šie metai nebuvo tokie geri kaip praėjusieji, daugiau traumų ir komandos žaidimas ne toks geras kaip 2014 metų rudenį. Bet faktas išlieka nepakitęs, Andriuškevičius rungtyniauja Olandijos aukščiausioje lygoje.

Kiti futbolininkai verti paminėjimo:
Giedrius Arlauskis - Su 2015 metų pradžia prasidėjo svarstymai kur tęs karjerą šis vartininkas. Tai neleido lietuviui nuolatos stovėti vartuose žaidžiant už "Steau", o persikėlus į Angliją vis nepavyksta debiutuoti ir yra tvirtas 2trasis vartininkas. Žaidybinės praktikos stoka labai stipriai atsiliepia ir aikštėje vilkint rinktinės aprangą.
Arvydas Novikovas - Nors 2015 metus Arvydui ir pavyko persikelti į stipresnę komandą, tačiau nesibaigiančios problemos su traumomis neleidžia atsiskleisti naujoje komandoje.



Geriausias 2015 metų "SMSCredit.lt A lygos" futbolininkas
Rinktis iš visų futbolininkų, 2015 m. žaidusių "SMSCredit.lt A lygoje"

1. (5 tšk.) Jurijus Mamaevas - Rezultatyvių perdavimų mašina, kuri puikiai dirbo tam, kad Trakų komandą be problemų užsitikrintų 2-trą vietą, o taip pat didesnę sezono dalį verstų Žalgirį žvalgytis į turnyro lentelę.

2. (3 tšk.) Tomas Radzinevičius - Didelės galimybės, kad Sūduva po dviejų metų pertraukos vėl iškovos A lygos apdovanojimus. Didelė tikimybė, kad Tomas Radzinevičius taps rezultatyviausiu žaidėju A lygoje. Jei taip įvyks tai sezonas Marijampolės komandai bus teigiamas, o pačiam ekipos kapitonui tikrai geras.

3. (1 tšk.) Linas Pilibaitis - Privalu buvo ką nors paminėti iš čempionų sudėties. Linas jau ne pirmą sezoną rodo gerus rezultatus, taip pat po ilgos pertraukos sulaukė kvietimo į rinktinę. Stebint Žalgirio žaidimą atrodo, kad tai vienas stabiliausių komandos narių, kurio nelabai veikia formos kitimas.

Perspektyviausias 2015 metų Lietuvoje žaidžiantis jaunas futbolininkas
Rinktis iš visų 2015 m. žaidusių A ar Pirmoje lygose gimusių po 1994 m. sausio 1 d.

1. (5 tšk.) Edvinas Gertmonas - Kadangi nominacija pavadinta "perspektyviausias", o ne sakykim "didžiausią įtaką rezultatams turėjęs jaunas žaidėjas" tai į pirmą vietą renkuosi Gertmoną. Pirmoje sezono dalyje buvo tvirtas pagrindinis Atlanto vartininkas, o svarbiausia, turi kontraktą su "Rennais" komandą, tuo jis ir yra perspektyvesnis už kitus.

2. (3 tšk.) David Aršakian - Tikriausiai, didžiausią įtaką padaręs savo komandos rezultatams jaunas žaidėjas. Davidui bus sunku pavyti Radzinevičių rezultatyviausiųjų futbolininkų lentelėje, bet jis lygant su marijampoliečiu yra 13 metų jaunesnis. 21 metų žaidėjui įmušti daugiau kaip 25 įvarčius yra puikus rezultatas ir leidžia tikėtis gero kontrakto kitais metais.

3. (1 tšk.) Marko Živkovič - Dar vienas legionierius, dar vienas tvirtas pagrindinės sudėties narys. Į Sūduvą atėjus treneriui iš Serbijos Živkovičius visą sezoną buvo vienas iš komandos lyderių ir nekeičiamas žaidėjas.

Geriausias 2015 metų Lieuvos pirmenybių treneris
Rinktis iš visų vyr. trenerių 2015 m. vadovavusių bent vienai komandai A arba Pirmoje lygoje.

1. (5 tšk.) Valdas Urbonas - Prieš sezoną atrodė, kad Trakų komanda praradusi beveik visus pernykščius lyderius nebus rimta pretendentė į medalius. Pirmosios sezono rungtynės tai tik patvirtino, nes riteriai buvo sutriuškinti Atlanto. Tačiau vėliau Trakai pradėjo demonstruoti geriausią futbolą A lygoje ir buvo rimti konkurentai Žalgiriui. Tiesa, Urbonas neturėjo tokio žaidėjų pasirinkimo kokį turėjo kita Vilniaus komanda, todėl kova buvo pralaimėta dar ketvirto rato viduryje. Vis dėl to Urbonas nusipelnė aukščiausio balo už šį sezoną.

2. (3 tšk.) Laimis Bičkauskas - Pagal komplektaciją Kauno "Spyrio" komandai sezono išvakarėse skyriau 10-9 vietą, dėl jos turėjo kovoti su Klaipėdos "Granitu". Kauniečių žaidimas ir rezultatai visiškai paneigė šias prognozės ir dar per pirmus du ratus "Spyris" užsiropštė iki ketvirtos vietos. Pagal sudėtį stipriai atsilikę nuo pirmų keturių komandų debiutantai nukrito iki 5 vietos, bet ir tai yra didžiulis pasiekimas. Kadangi sudėtyje buvo tik keli išskirtiniai žaidėjai nuopelnai už gerai veikusį mechanizmą tenką treneriui.

3. (1 tšk.) Valdas Dambrauskas -  Jaunasis treneris šiemet iškovojo pirmuosius du titulus būdamas vyriausiuoju treneriu. Jo pirmtakui Zubui pripažinimą atnėšė tik antrasis A lygos čempiono titulo. Manau, kad ir Valdui šis apdovanojimas dar per anksti.

2015 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Kol yra viltis, reikia tikėti

Nuo paskutinio mano įrašo praėjo daug laiko. Pastarasis įrašas buvo viltingas, kad vasaros pertrauka gali būti visai nebloga, jei būtų pavykę pirmąją sezono dalį užbaigti pergalėmis. Deja, to padaryti nepavyko ir kelias tolimesnes savaites gyvenome visiškoje tyloje ir nežinioje.

Buvo aišku, kad jei komanda dar nori permainų turnyrinėje lentelėje, reikalingos permainos ir pačioje komandoje. Tačiau finansinė situacija jokių drastiškų veiksmų daryti neleidžia. Pasistiprinti komandos stipriais žaidėjais galimybių nėra, o bandyti neaiškaus plauko legionierius dar didesnė loterija, todėl geriau tegul jau mūsų vietinis jaunimas bando padėti komandai kartu kaupdamas patirtį ateičiai.

Permainos

Pirmasis, neskaitant beveik visų legionierių, kurie išvyko dar net normaliai neįsibėgėjus sezonui, komandą paliko Tadas Eliošius. Žaidėjas, kuris ir toliau nerandą savęs ir jo žaidimo kreivė toliau leidžiasi žemyn. Jei taip ir toliau Tadas gali visiškai išnykti Lietuvos futbolo žemėlapio arba apsistoti žemesnėse lygose.
Per pusmetį Šiauliuose Eliošius sužaidė 14 rungtynių, daugumoje žaisdavo po 90min. Per tą laiką jo sąskaita nebuvo papildyta nei įvarčiais, nei rezultatyviais perdavimais. Vienintelis pozityvus dalykas išlikęs apie Tado pasirodymą vilkint geltonai-juodus marškinėlius buvo uždirbtas 11metrų baudinys pirmajame ture. Jį realizavo Radavičius.

Komandoje nelikus ukrainiečio Fomenko nelabai buvo kam rungtyniauti puolime. Bandymai ten statyti Dovydą Medžiaušį kol kas yra labai nesėkmingi. Šiam puolėjui sunku kovoti su už save vyresniais ir geriau fiziškai pasirengusiai žaidėjais. Nors tai jis be paliavos bando daryti. Bando žaisti taraninio puolėjo stiliumi, kovoti dėl aukštų kamuolių ir juos numetinėti komandos draugams, nors į taraną pats visiškai nepanašus.
Pasipildyti šioje situacijoje reikėjo ir čia padėjo Sūduva, kuri atleido jauną ir tikriausiai perspektyvų puolėją - Edvardą Tamulevičių. Edvardas pernai labai neblogai sužaidė Ekrane, kur įmušė apie 10 įvarčių. Lyginant pernai metų Šiaulių rezultatyviausią žaidėją Tokič ir Ekrane žaidusį Tamulevičių buvo galima rasti panašumų. Abu tvirti, aukšti žaidėjai. Mušė įvarčius vienu lietimu po perdavimų iš kraštų, abu mušė įvarčius nepaisant to, kad rungtyniavo silpnose komandose, kuriose mušti įvarčius nėra lengva.
Nors kol kas naujajam komandos puolėjui sunku parodyti savo gerąsias puses, bet tikiuosi dar pamatysiu jį triumfuoti po įmušto įvarčio galvą sulaukus gerus perdavimo iš krašto. Pernai tai buvo tapę firminiu Edvardo įvarčiu.

Komandoje taip pat nebematyti ir latvio Kožans. Jis tikriausiai ilsisi namuose. Spėčiau, kad dauguma vyresnių žaidėjų susitaikė su esama padėtimi ir nusprendė, kad geriau rungtyniauti toliau komandoje už mažesnį atlygį, nei pusę sezono sėdėti namie arba už dienpinigius rungtyniauti I lygoje. Panašu, kad Kožans dar neapsisprendė ką daryti, o spendimą priimti gal būt trukto ir trauma. Latvis turi problemų su krišknimi,o tai sunkiai gyjanti trauma.
Prieš kelias rungtynes Kančelskis sakė, kad tikisi, kad Kožans dar prisijungs prie komandos. Manau, kad būtų reikalingas, bet jei jo nebus tai ne pasaulio pabaiga. Komanda šiemet labiau pratusi žaisti be latvio, nei su juo.

Trenerių pasikeitimas

Ražanauskas ilgai tempė trenerio kėdėje. Kai komanda per 18 rungtynių laimiu vieną kartą, o bent trečdalyje rungtynių yra beviltiškai triuškinama, tai išdirbti komandoje 5 mėnesiu yra daug. Ilgiau tempė tik pernai Bangai vadovavęs ukrainietis.
Norisi tikėti, kad Ražanauskas yra neimpulsyvus žmogus, sprendimą likti priimdavęs ne karštą galva, o galvodamas, kad kitą savaitę komanda gali sužaisti geriau jei tik tinkamai ir kryptingai dirbs. Kad jautė atsakomybę už tuos žaidėjus, kuriuos pats pasikvietė į komandą. Kad jei jau pirmajame klube nieko pasiekti nepavyks, tai gali tekti ir su svajone dirbti treneriu atsisveikinti visam laikui arba kito šanso laukti labai ilgai.
Treneriui pirmoji stotelė yra labai svarbi. Daug buvusių žaidėjų suklupdavę ties pirmu laipteliu taip ir baigė savo karjeras, arba jas ilgam sustabdė: Tomas Kančelskis, Raimondas Žutautas, Robertas Poškus, Saulius Mikalajūnas pirmos pavardės, kurios atėjo į galvą. Tikriausiai šio suklupimo priežastis ta, kad buvę žaidėjai per geros nuomonės apie save, per geros nuomones apie juos ir klubų valdytojai, kurie pasiūlė jokios trenerio patirties neturintiems žmonės iškart imti vadovauti komandai.
Tai gi Ražanauskas susimovė, susimovė kaip reikiant ir krenta iš "žaidimo" laikinai arba visam laikui. Blogai dar ir tai, kad tas jo susimovimas kaip reikiant komplikavo Šiaulių komandos situacija ir išlikti lygoje dabar bus didelis iššūkis.

Jei būtume paklausę kas buvo blogiausias Šiaulių treneris iki Ražanausko, manau nemažai būtų atsakę - Deivis Kančelskis. Todėl sprendimas jį paskirti naujuoju treneriu nustebino.Vėliau nestebino, juk labai sunku suskaičiuoti kiek kartų Deivis jau yra dirbę vyriausiuoju treneriu arba lakinai ėjo šias pareigas. Todėl kai reikėjo ieškoti naujo trenerio, o banko sąskaitose švilpavo vėjai buvo prisimintas šis šiaulietis.
Kančelskis kelis kartus vadovavo kai komandą sudarė jaunimas. Taip pat kartą nesugadino sezono kai viduryje pakeitė Širmelį. Paskutinis jo sezonas buvo su komanda, kai jai buvo iškelti uždaviniai kovoti dėl apdovanojimų, bet tada pirmą ratą komanda baigė prieš paskutinėje vietoje ir Deivis atsistatydino.
Na bet dabar komanda tikrai į apdovanojimus nepretenduoja, sudėtis paprastesnė, komandoje daug jaunimo ir net Kančelskis dar nėra su Šiauliais iškritęs iš A lygos. Tad jei jau komandos vadovai suteikė galimybę jam pabandyti dar kartą, tai tegul bando, nes dabar komandai reikia ne kokių taktinių gudrybių, o tiesiog noro kovoti ir iškvoti kuo daugiau taškų.

Rezultatai

Po pertraukos per 4 rungtynes Šiauliai iškovojo 3 taškus. Pagrindinis priešininkas Granitas - 4. Liko dar 14 rungtynių, o komandas skiria 7 taškai. Tarpusavyje komandos dar sužais du kartus. Įdomu labai yra tai, kad paskutinės sezono rungtynės turėtų vykti Šiauliuose būtent prieš Granitą. Jei Šiauliai pagerintų žaidimą ir prisivytų klaipėdiečius, paskutinės rungtynėse gali viskas spręstis. Žinoma, iki to dar labai toli ir per 13 rungtynių gali viskas apsiversti aukštyn kojomis. Granitas ne daug atsilieka nuo šeštos vietos todėl teoriškai įmanoma, kad jie dar gali iškovoti aukštą vietą, o pagrindiniais Šiaulių konkurentais dėl išliko gali tapti Kruoja. Komanda, kuris savo sudėtimi šiauliečius stipriai lenkia.

Iš 4 paskutinių rungtynių tris Šiauliai žaidė namie. Visas jas stebėjau gyvai stadione ir džiugu, kad pamačiau kovojančia komandą. Dabar, skirtingai nei prie Ražnausko, Šiauliai kovoja dėl taškų. Atsitraukia į gynybą ir stengiasi kuo ilgiau išlaikyti savo vartus sausus, deja tai pavyksta retai. Puolimas antraeilis dalykas, puolama tik tada kai išsivaloma gynyboje, puolama menkomis pajėgomis, bet  kažkaip buvo sukrapštyti 4 įvarčiai, o tai ne jau ne taip ir blogai. Prieš pertrauką, paskutinėse rungtynėse su Stumbru Šiaulių žaidėjai antrame kėlinyje vaikščiojo ir žiūrėjo kiek progų dar reikės leisti susikurti kauniečiams, kad jie persvertų rezultatą. Dabar kai prie šoninės linijos budi ir nuolat nurodymus dalina Deivis Kančelskis, tokio vaizdo aikštėje negaliu įsivaizduoti. Tai tiek pozityvo. 

Jei žiūrėt šį ratą, tai kol kas Šiaulių sąskaitoje 0 taškų, nes laimėtos rungtynės prieš Trakus buvo atkeltos iš antro rato. Dar liko sužaisti 5 rungtynės:
Išvykoje su Kruoja, namie su Sūduva, Trakais, Uteniu, o ratą pabaigs rungtynės Klaipėdoje prieš Granitą.
Idealus rezultatas būtų 3 pergalės prieš Kruoją, Utenį ir Granitą, bet tai yra idealus rezultatas, todėl sunkiai tikėtinas.
Pusėtinas rezultatas būtų 7 taškai ir pergalės prieš Kruoją ir Granitą.
Labai prastas rezultatas būtų pralaimėjimai Kruojai ir/ar Granitui.

Kol yra vilties reikia tikėtis. Nes ir žaidimas dabar jau nebėra toks beviltiškas koks buvo sezono pradžioje.

2015 m. birželio 24 d., trečiadienis

Kaimynų kovos

Jau rytoj, po beveik mėnesio pertraukos, Šiauliai sužais namų rungtynes. Šį kartą varžovas bus toks pats nenuspėjamas kaip ir mūsų komanda - Klaipėdos Granitas. Po penkių dienų namie bus sužaista su dar vienu lentelės kaimynu - Stumbru. Tai gi nuo šių dviejų rungtynių priklauso ir likusio sezono nuotaikos.

Vaizdelis iš taurės finalo. Deja, bet į Šiaulių rungtynes tiek žmonių šį sezoną tikrai nesusirinks


Situacija Šiauliuose

Komandą vienas po kito palieka tiek legionieriai, tiek komandos personalas. Nors oficialiai komanda nieko nepranešė, bet tikriausiai jau neišvysime puolėjo Fomenko ir saugo Usmanov, kurie kelioms rungtynėms bandė sustiprinti komandą. Tai pat šią savaitę komandą paliko ir trenerio asistentas. Iš tokio judesio komandos viduryje nekyla net abejonių, kad finansinė padėtis yra sunki.

Per pirmus keturis sezono mėnesius komandą jau paliko 7 žaidėjai. Žaidėjai, kurie lyg ir turėjo tapti komandos varomąja jėga, bet tą laiką kiek jie čia buvo, tokiais netapo. Komandos rezultatai buvo labai blogi, o ir žaidimo stiliaus savo Šiauliai neturėjo. Dabartinė sudėtis, kuris remiasi vietiniais lietuviais kur kas labiau aiški ir suprantama. Panašu, kad Šiauliai 4 mėnesius blaškėsi klystkeliuose grįžta prie to ką buvo sukūrę pernai. Gaila, kad tų menkų teigiamų dalykų, kurie buvo matyti pernai, šių metų pradžioje net nebuvo stengiamasi išlaikyti. Atėjęs naujas direktorius greitai viską išardė ir pradėjo formuoti komandą praktiškai nuo nulio. To nepavykus padaryti, tepė slides ir dabar Šiauliai rimtai turi susiimti, kad neliktų paskutiniai turnyrinėje lentelėje.

Komandos braižas ir žaidėjų pasirodymai

Tai dėl ko tekdavo imtis už galvos sezono pradžioje, panašu, kad jau išgyvendinta. Treneris Ražanauskas pagaliau suprato, kad Šiauliai nėra to pajėgumo komanda, kuri galėtų dominuoti aikštėje ir varžovus spausti jų aikštės pusėje. Kai pirmoje sezono dalyje buvo bandoma žaisti tokį žaidimą, pirmiausia kentėdavo gynyba, nes gynėjai būdavo atkertami. Mūsų gynybos linija nėra greita, o saugai nėra kamuolio virtuozai, kurie galėtų kamuolius skirstyti vienu lietimu, 90 procentų tikslumu, todėl žaisti tokį futbolą yra pražūtinga.
Dabartinis komandos braižas, kuris buvo matyti per draugiškas rungtynes su Jelgava ir lygoje prieš Utenį yra visiškai kitos. Komanda pradėjo žaisti kur kas didesnėmis pajėgomis gynyboje, stengiamasi apsiginti remdamiesi masiškumu, prie savų vartų visada atsitraukia bent 8 žaidėjai. Dėl to žinoma nukenčia puolimas, kur stengiamasi neberengti pozicinių atakų, o kuo greitesniu būdu pereiti į ataką. Deja šiai dienai Šiauliams labai trūksta meistriškumo, visose komandos pozicijose. Todėl kokybiškai žaisti bet kokia taktika yra sudėtinga, bet žaidžiant gynybine taktika, bent jau žaidžiama dėl rezultato.

Žaidėjai, kurių forma yra kritusi:

Radavičius - greičio stoka, daug klaidų viso sezono metu. Tokios klaidos dėl, kurių atkertama visa komanda. Tos klaidos tokios kvailos, kad net kyla įvairiausių minčių apie šio žaidėjo naudą. Prasivalius nuo rytų atstovų invazijos komandoje tikiuosi, kad ir Radavičius pradės žaisti taip kaip dera komandos kapitonui ir labiausiai patyrusiam žaidėjui.

Vorobjovas - Trauma, po traumos ir Vorobjovas atrodo taip kaip neatrodė, net prieš du metus kai 17 metų debiutavo A lygoje. Pats žaidėjas yra minėjęs, kad dar nėra pasiruošęs fiziškai grįžti į žaidimą, bet komandos sudėtis to reikalauja ir Modestui tenka rungtyniauti. Tikiuosi, kad po vasarinės pertraukos išvysime tokį Vorobjovą kokį jį buvome įpratę matyti pernai.

Eliošius - Ir toliau nieko nepademonstruoja ko iš jo buvo tikimasi. Šiame sezone Tadas jau išbandė bent dvi pozicijas, žinant kokias bėdas turime puolime, gal būt puolimo grandyje atgautų pasitikėjimą savo jėgomis.

Žaidėjai, apie kuriuos galima pasakyti šį tą teigiamo:

Valinčius - džiugu, kad vis dar stovi komandos vartuose, nes kai jo nepamačiau rungtynėse su Uteniu buvau išsigandęs, kad ir jis paliks komandą.

Pilypas ir Kožans - džiugu, kad grįžo po traumų, su jais gynybos linija turėtų būti kur kas patikimesnė.

Gedminas - dar vienas žaidėjas grįžęs po traumos, kuris kol kas dar nerodo savojo geriausio žaidimo. Kai įgaus formą Rokas gali tapti tuo žaidėjų, kuris gali išgelbėti Šiaulių puolimą. Puolimą, kuris šiai dienai neturi jokių variantų.

Priešininkai

Abu būsimi varžovai turėjo galimybę pasitikrinti jėgas tarpusavyje praeitame ture. Ten lengvą pergalę pasiėmė Stumbras. Granitas nelabai buvo suinteresuotas kovoti tose rungtynėse. Apskritai Granitas yra komanda, kurią kamuoja tokios pat bėdos kaip ir Šiaulius. Komanda tikriausiai nežino kokie komandos tikslai, koks komandos braižas ir prie to prisideda jėgos iš išorės. Dėl tokių priežasčių komanda gali laimėti vieną diena, o kitą būti beviltiškai sutriuškinti lentelės kaimyno. Net neabejoju, kad rytojaus rungtynės bus po padidinamuoju stiklu žmonių, kurie atsakingi už sąžininga žaidimą. 

Stumbras irgi įdomus išsiskiriantis varžovas. Šią savaitę netekęs vieno dublerių komandos žaidėjo, kuris buvo susemtas policijos pareigūnų :)  O kol nesigirdi kaip tokie judesiai šalia komandos paveiks patį klubą, Stumbras yra kovinga komanda turinti kelis stiprius žaidėjus, kurie išsiskiria A lygoje. Žinoma, pirmiausia turiu galvoje Rimkevičių ir Mačiulį. Treneris Gvildys lieka ištikimas savo stiliui, kur svarbiausia kova ir greitis. Toks derinys gali suveikti prieš mūsų komandą kurios nemažą dalį dabar sudaro lėti vyresni žaidėjai ir silpnas fiziškai jaunimas.

Jei Šiauliai sugebėtų iškovoti dvi pergales namie, tai būtų galima tikėtis net gi pakilti iš paskutinės pozicijos dar iki vasaros pertraukos. Taip pat tokie rezultatai leistų įsijungti į kovą dėl pakilimo iki lentelės vidurio.
Pralaimėjimai, arba lygiosios atvirkščiai - manau, kad stipriai paveiktų komandą ir gal būti, kad atsilieptų išlaikant žaidėjus antrajai sezono daliai. Jei būtų pralaimima Granitui ir Stumbrui, tai per daugiau nei pusę čempionatą būtų iškovoti tik 7 taškai ir nuo artimiausių priešininkų atsiliekama kaip minimum 9 taškais. Tokiu atveju pakilimas iš paskutinės vietos taptų labai, labai sunkia misija. Tai gi dvi paskutinės birželio rungtynės - MAKSIMALIOS SVARBOS.

2015 m. birželio 13 d., šeštadienis

Draugšikos rungtynės: Šiauliai 0-1 Jelgava

Po ilgesnės pertraukos vėl atsirado galimybė pamatyti gyvą futbolą. Vasarą vykstančios draugiškos rungtynės pirmiausia asocijuojasi su komandos permainomis. Kai komandai būna prastesni laikai, būtent vasarą komandoje įvyksta nemaži pokyčiai, o draugiškos rungtynės leidžia pamatyti ko galima tikėtis antrojoje sezono dalyje.

Šiauliai - Jelgava 2015-06-13


Bet ši pertrauka dar nebuvo ta tikroji vasaros pertrauka, o ir rungtynės buvo "ant durniaus". Panašu, kad komanda susidūrė su labai rimtomis bėdomis norėdami surinkti 11 žaidėjų rungtynėms. Tą padaryti padėjo priešininkai, paskolindami vartininką. Tai gi visas rungtynes abiejų komandų vartus gynė žaidėjai pasipuošę Jelgavos komandos aprangomis. Klausimas kur mūsiškiai vartininkai, bet abejoju ar kas į jį atsakys. Ant suolo liko tik du labai jauni žaidėjai.
Kadangi žaidė tik tie kurie galėjo, tai daug kalbėti apie taktinį komandos išsidėstymą nėra ko. Buvo daug naujų ir nematytų dalykų, tokių kaip Radavičius centro gynėjo pozicijoje, antro kėlinio pabaigoje. 

Jelgava turėjo savo palaikymą
Nors šiemet komandos rezultatai labai prasti, o sudėtis buvo labai eksperimentinė, bet rungtyniaujant prieš Latvijos komandą pergalės visada norisi. Ją šeimininkai galėjo išplėšti besibaigiant rungtynėms, kai Petrauskas pakilo aukščiau ir tiksliu perdavimu išvedė vieną prieš vartininką Medžiaušį. Medžiaušis taip gerai išėjo prieš vartus, kad galėjo pasitaisyti kamuolį ir pagalvoti kur mušti, bet net ir tai jam nepadėjo įveikti vartininko.
Dar po kelių minučių, jau žaidžiant teisėjo pridėtą laiką Jelgavą įmušė vienintelį rungtynių įvartį. Pasitvirtino amžina taisyklė - Neįmuši tu, įmuš tau.

Pačios rungtynės nebuvo geros, progų daug sukurta nebuvo, nes labai trūko rimto ir gero vidurio saugų žaidimo. kurti buvo sunku, perdavimų daug buvo netikslių, o be tokių dalykų sunku tikėtis gerų rungtynių. Per visas rungtynes Šiauliai turėjo aibę galimybių po kampinių ir baudos smūgių, bet nei vieno iš jų nepavyko atlikti kokybiškai, kad kiltų rimtesnis pavojus, O svečiai turėjo daugiau pusprogių, bet skolintą vartininką sugebėjo įveikti tik kartą.

Eilinis nenusisekęs kampinis

Rungtynės kuriose nepavyko patirti pergalės džiaugsmo, o ir klausimų po jų atsirado dar daugiau. Kur Valinčius? Kur visi legionieriai? Kodėl šiandiena rungtyniavo tik Kožans, o nebuvo kitų. Paprasčiausias atsakymas būtų, kad jie išvykę namo ir nespėjo grįžti, bet tada kyla klausimas, kodėl nespėjo grįžti jei apie šias draugiškas rungtynes jau buvo žinoma, kuris laikas. Na, bet jei žaidžiama tik "šiaip", ant "durniaus" tai galima susirinkti ir be vartininkų. Nereikia per daug norėti iš klubo, kuris neturi šeimininko.

2015 m. gegužės 2 d., šeštadienis

Kantrybės taurė pildosi

Po ilgesnės pertraukos turėjau progą pamatyti visas rungtynes nuo pradžios iki galo. Iki tol, kuris laikas, tekdavo tenkintis tik fragmentais - vienu kėlinio ar valanda rungtynių. Nors Šiaulių rezultatai ir žaidimas toliau lieka blogiausi visoje lygoje, bet kai rungtyniaujama su naujoku, kurio sudėtis nėra labai gera, prieš rungtynes tikimasi pergalės.

Šiauliai - Spyris 2015-05-01
Lyginant su pirmo rato rungtynėmis prieš Spyrį, Šiaulių komandoje pasirodė net 4 nauji veidai startinėje sudėtyje. Po traumos sugrįžo Kožans, Rapalavičius atrodo išsikovojo vietą dešiniajame gynybos krašte, o puolime nuspręsta pasitikėti naujuoju pirkiniu - Fomenko. Antrajame ture komandoje dar nebuvo ir Kyrylo Nesterenko.
Tarp varžybų praėjo daugiau kaip mėnuo, komanda pasipildė naujais žaidėjais. Atrodytų, kad pats laikas siekti rezultato. Bet net ir šiai dienai yra tiek daug neaiškumų, kad nori, nenori pradedi svarstyti apie trenerio vaidmenį komandoje.

Didžiausia painiava vyksta saugų grandyje. Sezono pradžioje po puolėjais rungtyniavusį ir labai nežibėjusį Eliošių pakeitė Jasaitis. Nemanau, kad tai geras sprendimas, nes praėjusį sezoną šioje pozicijoje Edvinas niekaip savęs nesugebėjo atrasti. Tai žaidėjas kurio stiprybė tikrai nėra perdavimai ir žaidimo kūryba. Po puolėjais Edvinas galėtų rungtyniauti nebent tada jei jam reikėtų rūpintis ne kaip perduoti kamuolį komandos draugams, o pačiam prieš save turint erdvės, kad galėtų sužaisti individualiai.
Nemažiau kebli situacija ir su kitais vidurio saugais. Dar prieš sezoną būtent šią poziciją ir išskyriau, kurią numačiau kaip probleminę. Rungtynėse su Spyriu vidurio saugu debiutavo Nesterenko. Nežinau ar jam anksčiau yra tekę rungtyniauti šioje pozicijoje, bet įspūdžio nepaliko. Apskritai šiandiena buvo pralaimėtas vidurys, komandai kuri nepasižymi ypatingais vidurio saugais ar komandiniais veiksmais poziciniame puolime. Spyris yra viena silpnesnių komandų ir jie puikiai supranta, kad jų galimybė laimėti yra paremta masyvia gynyba ir tiksliomis kontratakomis. Nepaisant to buvo ne vienas momentas kai šiauliečiai buvo visiškai užspausti ir nesugebėjo palaikyti kamuolio. Dėl tokio žaidimo atsakomybė krenta ir vidurio saugams.
Nors gal labiau treneriui, nes žinant, kad 2 iš 3 saugų nėra tikri vidurio saugai. Vienintelis tikras vidurio saugas Tamazis toliau neįtikina ir buvo pakeistas antro kėlinio pradžioje.


Apie rungtynes

Rungtynių pradžia nerodė nieko blogo ir po kelių aštresnių momentų buvo paskirtas 11 metrų baudinys į Spyrio vartus. Jį užtikrintai realizavo Radavičius. Viskas buvo gerai, nes iki įvarčio šiauliečiai turėjo pora pusprogių, o kauniečiai ne.
Nespėjus net apsiprasti su tuo, kad Šiauliai priekyje, buvo paskirtas baudinys į kitus vartus. Žiūrint pakartojimą atrodo, kad kontaktas buvo labai minimalus ir Spyrio italas sužaidė kaip tikras italas. Aišku pakartojimas nėra labai geras, bet tas griuvimas vis tiek atrodo juokingai. Velička, žinoma, baudinį realizavo užtikrintai.

Tada pagalvojau: Laiko dar daug, apie 75 minutes iki rungtynių pabaigos. Gal ir gerai, kad Spyris išlygino, dabar galės komanda parodyti savo tikrą pasirengimą, nes turės mušti normalų įvartį, o ne užsidaryti savo aikštės pusėje ir gaudyti ant kontratakų. Juk ir prieš Stumbrą nebuvo sugebėta įmušti įvarčio "iš žaidimo".

Bet taip nebuvo. Rekyshas jau sekančioje atakoje sudrebino skersinį ir visą pirmą kėlinį atrodo Spyris grėsmingiau. Atrodė, kad Velička ir Rekishas yra kus kas pajėgesni žaidėjai, kad jie yra super futbolininkai, kurių negalima sulaikyti. Žinoma, kad taip nėra, tiesiog varžovai turi žaidimo planą ir jo stengiasi laikytis, o Šiauliai praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo sezono pradžios dar nežino kokiu stiliu jie rungtyniauja.

Antro kėlinio pradžia - tragedija. Visa laimė, kad nekrito įvartis kėlinio pradžioje, nes futbolo.tv vėl būtų galėję daryti ilgą santrauką iš gynėjų ir saugų klaidų. Tik ne Kruojos, o Šiaulių. Matant taip žaidžiančią komandą kyla įvairiausių minčių ir gerai, kad jų nereikia plėtoti.

Rungtynių pabaigoje, kai aikštėje pasirodė Jankauskas ir Lesčius žaidimas kiek suaktyvėjo priekyje ir Šiauliai pabandė įsitvirtinti varžovų aikštės pusėje. Šių metų komandai tai yra labai sunkus uždavinys, nes paprasčiausiai nėra tam tinkamų žaidėjų. Dabartinių žaidėjų privalumas yra greitis, nes Shevchukas, Semenyukas ir Jasaitis yra krašto saugai. Nesterenko yra gynėjas ar krašto gynėjas. Jie nemoka valdyti kamuolio, vienu lietimu jo siųsti į priekį ir taip kurti žaidimą. Kai nėra tinkamų atlikėjų tai ir žaidimo stilius turi būti kitoks. Atrodo, jei jau taip trūksta tų vidurio saugų tai gal Radavičių ten vertėtų pastatyti. Šis patyręs žaidėjas nusileidžia greičiu ir jam jau sunku rungtyniauti krašte, gal vidurio saugu žaisdamas įneštu ramybės.

Rungtynes pabaigė Spyrio įvartis, kuris galėjo kristi kur kas anksčiau, bet nekrito. Tikriausiai todėl Ražanauskas pasikarščiavo ir po rungtynių sukritikavo žaidėjus, nes dėl įvarčio galima apkaltinti du jaunus žaidėjus.
Pirmiausia Jankauskas prarado kamuolį ankstyvoje atakos stadijoje, o vėliau Rapalavičius nesugebėjo sulaikyti Sendžiko, kuris visiškai netrukdomas jį apibėgo, įsiveržė į baudos aikštelę ir atliko puikų perdavimą Palmai.


Apie žaidėjus

Jankauskas man patiko, Apskritai man patinka visi jauni žaidėjai, kurie išėję į aikštę nepasimeta ir yra matomi. Žiūrint į Jankauską aikštėje kyla klausimas, koks yra Lietuvos futbolo lygis jei paauglys debiutuojantis A lygoje neatrodo ženkliai prasčiau už žaidėją, kuris A lygoje žaidžia 5-7 metus.
Be abejojo Jankauskas padarė klaidų ir geromis šių rungtynių tikrai jam negalima vadinti, bet tik išėjęs į aikštę jis iškart suaktyvino žaidimą. Prieš kelis turus po rungtynių duotame interviu jaunasis saugas pasakojo, kad jį leidžia į aikštę su tikslu, kad jis rungtyniautų "į priekį". Tai jis ir darė šiandiena, atlikinėjo perdavimus į priekį, į žaidimą labiau įjungė Fomenko ir pats turėjo labai realią progą pasižymėti. Deja, bet pirmo įvarčio teks dar palaukti.

Fomenko debiutavo rungtynėse prieš Stumbrą. Tada mačiau tik antrą kėlinį ir jis man paliko teigiamą įspūdį. O šiandiena šiek tiek nuvylė, nors reikia pripažinti, kad aikštėje žino ką daryti ir stabdymas kamuolio ir jo atsitvėrimas, elementai kurie labai svarbūs puolėjui, yra neblogi. Pirmas įspūdis, kad tai geresnis puolėjas už mūsų brazilą.

Apie trenerį

Nuo pat pradžios nebuvau Ražanausko pusėje kai jį paskyrė treneriu. Komanda buvo surinkta nauja, vėlai ir visiškai nauja. O čia dar ir jaunas, visiškai nepatyręs ir nieko neįrodęs treneris. Atrodė, kad bus sunku, bet kad taip sunku tai tikrai nesitikėjau.
Ražanauskas aplenkė blogiausią pastarųjų metų trenerį - Deivį Kančelskį ir šiai akimirkai jis yra blogiausias. Tai nėra simpatijos ar antipatijos, tiesiog rezultatai tai rodo.
Negerai kai po rungtynių treneris pradeda kaltinti žaidėjus, kad jie neatitinka A lygos lygio. Jam reikėtų pasižiūrėti prieš ką jie šiandiena rungtyniavo. Rungtyniavo prieš Kauno sporto mokyklos komandą, kuri pernai liko 4 vietoje I lygoje, pastiprinta keliais veteranais ir niekam nereikalingais žaidėjais. Jei nugalėti tokią komandą treneriui reikalingi išskirtiniai talentai tai kam tada jis reikalingas? Jo tikslas turėtų būti sukurti tokią komandą, kuri išryškina savo stipriąsias puses ir paslepia silpnąsias. Visi už vieną - vienas už visus. Ne taip kaip dabar po rungtynių kaltinti žaidėją, kurį pats išleido į aikštę.

Manau, kad jau laikas su Ražanausku atsisveikinti. Per paskutines keturias rungtynes Šiauliai žaidė su Uteniu ir Stumbru namie bei su Granitu ir Spyriu išvykoje. Tai komandos kurias privalu įveikti, nes jei prieš jas nelaimi tai nėra ir prasmės rungtyniauti A lygoje, galima iškart kelti baltą vėliavą ir sezono nebaigti, juk vis tiek komandos pagrindą sudaro legionieriai ir atvežtiniai lietuviai, kam juokinti Lietuvą? Per tas 4 rungtynes iškovoti du taškai. Tokio rezultato neužtenka ir kažkas turi prisiimti atsakomybę, o ne pasakoti apie traumas, vėlyvą pasiruošimą sezonui ir žaidėjų nenusiteikimą.

2015 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

I rato (ne)reziume

Dar nesibaigus pirmajam ratui jau galvojau, kaip reikės jį apibendrinti.
Pirmiausia galvojau, kad gal vertėtų, pirmojo rato rezultatus palyginti su praėjusių metų rezultatais. Juk nepaisant skirtingų kalbų prieš sezoną tarp šių komandų nemažai bendro. Abu kart komplektacija atlikta, bet kaip ir skubant. Abu kart sezono pirmajam ratui nebuvo tinkamai pasirengta ir rezultato normalaus nebuvo galima tikėtis. Kai galvojau apie tokį I rato reziume tikėjausi, kad rezultatas bus panašus į 2014 metų, taip norėjau išryškinti pernelyg ambicingas kalbas prieš sezoną. Taip pat, kad komanda yra svarbiau nei, kad šių metų aukštesnio meistriškumo žaidėjų rinktinė. Na ir žinoma, trenerio indelį.

Bet rungtynes po rungtynių blogėjant rezultatams ir žaidimui pradėjau galvoti, kad toks lyginimas nėra teisingas. Juk Šiauliai pernai buvo vidutiniokai, o šiemet visiški autsaideriai. Neteisinga lyginti vidutiniokus su autsaideriais.

Tokią komandą reikėtų lyginti su panašaus pajėgumo tai yra su Dainava, kuri taip pat pernai dauguma rungtynių pabaigė triuškinamomis nesėkmėmis. Skirtumas tas, kad Dainavos rezultatai kitokie ir negalėjo būti, ten paprasčiausiai nebuvo kam žaisti. Buvo tik būrys moksleivių ir keli I lygos lygio žaidėjai. Ten tikrai nebuvo dviejų buvusių Lietuvos rinktinės žaidėjų, tikrai nebuvo Lenkijos Ekstraklasos patirties turinčio gynėjo, Europos u-19 čempiono ir kitų daug patirties priklaupusių žaidėjų.

Paskutiniu tašku, lėmusiu nedaryti jokios rezultatų ir žaidimo analizės pasibaigus I ratui, tapo rungtynės prieš Granitą. Visą antrą kėlinį šiauliečiai turėjo žaidėjo persvarą, bet per 45 minutes nesugebėjo sukurti nei vienos normalios progos. Maža to dar ir praleido įvartį. Tik rungtynių pabaigoje įmušti du "netyčiukai", iš kurių vienas 95 minutę, leido pasidvigubinti taškų kraitį.

Spauda

Panašu, kad didžiausią šio sezono žvaigžde jau turime. Žvaigždės dėka apie mus rašo spauda, jos dėka kyla diskusijos apie rungtynes tiek prieš jas, tiek ir po. Tai Antanas Sakavickas. Neskaičiau visų naujienų, kurios buvo apie jį surašytos per paskutines dvi savaites, bet jų buvo užtektinai. Nors šį kartą pagrindinė komanda kurią atstovavo Antanas buvo Nevėžis, bet tikriausiai tik laiko klausimas, kada spaudai į panašius klausimus Antanui teks atsakinėti ir Šiaulių vardu.
Vieno straipsnio autorius, kuris buvo spausdinamas 15min.lt , panašu, kad dalį info skolinosi iš šio blogo.

Fcsiauliai.lt taip pat išplatino interviu su Sakavicku, bet jame tie patys pasiteisinimai prastais rezultatais. Traumos, nepasiruošimas sezonui ir t.t.
Įdomiau tik tai, kad paminėjo dvi naujas pavardes bet kol jų nėra ant geltonai-juodų marškinėlių ir komentuoti neverta.

Antras ratas

Jis prasideda rytoj, jame bus galimybė revanšuotis visiems už nesėkmes. Klausimas koks bus komandos nusiteikimas tą daryti.
Gera žinia, kad nuo II rato Šiauliai pradeda rungtyniauti centriniame stadione. Jame žolė natūrali, stogas virš galvos sirgaliams, užkandžiai ir alus, pats futbolas kitoms. Tikėkimės, kad rezultatai bus visai kitokie.

2015 m. kovo 25 d., trečiadienis

Pirmas žingsnelis į priekį

Kovo 22d. atidaryta taškų sąskaita
Apie rungtynes su "Atlantu"

Lieka tik tikėtis, kad tai buvo pačios prasčiausios sezono rungtynės. Pats galėjau matyti tik antrą kėlinį. Prieš pradedant žiūrėti galvojau, kad įrašą pirmo kėlinio pažiūrėsiu vėliau. Bet to nebedariau, nes pilnai užteko antro kėlinio per kurį "Atlantas" visiškai dominavo, o šiauliečiai ne tik grybavo aikštėje, bet ir atrodė visiškai sužlugdyti.

Kai komanda pralaimi vienas po kitų varžybų jai gresia kristi į psichologinę duobę, o rungtynės su Atlantu parodė, kad "Šiauliai" tą dieną jau buvo duobėje. Nesėkmingas pirmas kėlinys visiškai palaužė žaidėjus ir buvo gėda žiūrėti, kaip komanda visiškai nerodo noro kovoti ir leidžia varžovams iš savęs tyčiotis.
Psichologiškai toks pralaimėjimas paveikė  ne tik žaidėjus, bet ir vyriausiąjį trenerį, kuris sunkiai rinko žodžius kaip pakomentuoti rungtynes ir prišnekėjo neaiškių dalykų apie treniruotes, žaidėjus ir pačio pasitraukimą.

"Atlantas" tiesiog pasinaudojo mūsiškiu padrika gynyba, ypač tada kai yra užsižaidžiama varžovų aikštės pusėje, o tada atsikertama. "Atlanto" puolėjas yra kibus, staigus ir greitas žaidėjas, todėl pasyvūs ir nenorintis kovoti gynėjai jam yra tikras saldainis. Gerai, kad ir pas Panyukovą jautėsi atsipalaidavimas ir jam ne visada pavykdavo pergudrauti Valinčių, kitaip "Šiauliai" būtų galėję pagerinti ir pernykštį "Sūduvos" rezultatą prieš Žalgirį.

Apie rungtynes su "Kruoja"

Po tokių baisių rungtynių su "Atlantu", "Kruojai" turėjo būti šiek tiek neramu. Pirmiausia todėl, kad Šiauliams reikėtų labai pasistengti, kad sužaisti taip pat prastai kaip Klaipėdoje. Pakruojo komanda yra labiau gynybinio stiliaus todėl yra parankesnis varžovas "Šiauliams". Iš kitos pusės šiauliečiai labai prastai gynėsi nuo standartinių atakų, o pernai "Kruoja" pasižymėjo kaip komanda, kuri puikiai išnaudoja tokias situacijas.

Rungtynes "Kruoja" pradėjo labai gerai. Nors prieš kelis turus daugiausiai problemų Pakruojis turėjo su saugų linija, dabar ji atrodė labai solidžiai. Gynybiniais veiksmais rūpinosi Diarra, atakų kūrimu Eliošius, o Galkevičius padėdavo Beniušiui priekyje. Bet kelios pavojingos atakos vaisių nedavė ir žaidimas šiek tiek išsilygino.
Įvartis vis dėl to krito į mūsų vartus įpusėjus pirmajam kėliniui. Šiais metais dauguma įvarčių, kurie krenta į mūsų vartus būna  būtent tokie, kokį ir pavyko įmušti aikštės šeimininkams. Vėl buvo atsikirsta atakoje, o kamuolį perėmęs Eliošius iškart jį pasiuntė į priekį, kur gynėjams už nugarų kirto Birškys. Komanda atsikirto ir gavo įvartį, atsikerta ji šiemet dažnai ir įvarčių gauna daug. Įdomu kiek kartų dar matysime panašias situacijas šiame sezone.

Rungtynės nebuvo gražios, bet jos buvo kovingos. Kai rezultatas tapo 0-1 abi komandos turėjo nemažai progų pasižymėti, nors atakų gražių ir nebuvo. Pakruojiečiams pasižymėti nepavyko, o Šiauliai sugebėjo persverti rezultatą. Abu įvarčiai buvo labai tokie pat, kartojant komandos draugų smūgius ir nukreipiant kamuolį į jau tuščius vartus.
Įvarčius vėl pelnė krašto saugai. Kol kas komanda yra pasižymėjusi 6 kartus, o puolėjų sąskaitoje vis dar 0.

Nedaug trūko, kad Šiauliai iškovotų ne tašką, o visus tris. Pakišo koja gynyba, reikėjo kantriai apsiginti nuo paskutiniu atakų, kurių buvo labai daug. Prie to tikriausiai prisidėjo ir keitimai, nes pasirodė du jauni saugai, kurie nesugebėjo ilgiau pakontroliuoti kamuolio.
Reikia dar pažymėti, kad ta ataka kai Kruoja sugebėjo išlyginti rezultatą buvo, tikriausiai, gražiausia visose rungtynėse.

Po rungtynių į galva atėjo mintis. Jei tai būtų buvusios pirmos sezono rungtynės tai žaidimas nebūtų džiuginantis, bet būtų pateisinamas. Realybė tokia, kad tai buvo jau ketvirtasis turas ir Šiauliai tik dabar pradeda įeidinėti į formą ir į tokį žaidimą su kuriuo galima pagalvoti apie taškus.
Praždiai ir tiek užteks, nes viskas palaipsniui ir kai komanda taps vis tvirtesnė tada galės pradėti reikalauti ir grožio, bei kokybės.

Apie debiutus

Rungtynėse prieš "Atlantą" į komandą po traumos grįžo Rapalavičius. Nors debiutas ir buvo labai prastas, bet jis yra svarbus komandai, nes Gašpuičiui sezono pradžia taip pat buvo prasta, todėl justi konkurenciją šiems jauniems žaidėjams yra svarbu, konkuravimas tarpusavyje dėl vietos sudėtyje jiems turėtų padėti greičiau tobulėti.

Sekmadienį buvo dar trys debiutai. Tai Gedmino ir Vorobjovo grįžimai po traumų ir ruso Ivanov debiutas vyrų futbole.
Praėjusį sezoną, nepaisant savo jauno amžiaus, Gedminas ir Vorobjovas buvo vieni komandos lyderiai ir tikrai pagrindinės sudėties žaidėjai. Nors šie jauni žaidėjai išsiskiria tarp savo bendraamžių A lygoje, bet kol kas traumos jiems neleidžia pilnai atsiskleisti. Sekmadienį jie abu atrodė prastokai, nors Gedminas ir pelnė įvartį, bet už kamuolio kabinosi retai, taip pat nepamėtėm nei vieno reido su kamuoliu, kurie jam yra įprasti.

Maksim Ivanov visą žiemą dalyvavo komandos peržiūroje, bet oficialiai komandos nariu tapo visai neseniai. Draugiškose rungtynėse šis vidurio saugas nepasirodė kažkuo įsimintinas, todėl kol kas manau, kad tapti pagrindinės sudėties žaidėju jam gali padėti tik kitų žaidėjų diskvalifikacijos ar traumos. Bet tai jaunas žaidėjas ir viskas jam dar prieš akis. Gal būt aš klystu ir jis bus toks pat jaunas ir geras rusas koks buvo Mushnikovas pirmajame savo sezone Šiauliuose.

Apie artėjančia pertrauka

Pirmą kartą istorijoje "Šiauliai" sužais draugiškas rungtynes su Lenkijos aukščiausios lygos komanda. Tokia žinia buvo netikėta, nes prieš sezoną "Šiauliai" rinkosi tradicinius priešininkus iš Lietuvos ar Latvijos. Rungtynės bus penktadienį, o žinant koks susidomėjimas futbolu yra Lenkijoje, gal būt galima tikėtis ir tiesioginės vaizdo transliacijos.
Nors pertrauka bus beveik dvi savaites, bet apie atostogas kalbos ir būti negali. Taisytinų dalykų yra labai daug ir reikia tikėtis, kad pertrauka bus išnaudota tikslingai ir komanda grįžusi į čempionatą bus labiau konkurencinga. Reikia pradėti kilti iš dugno, o ir likę 4 varžovai pirmajame rate nebus labai baisūs.
Komandos treneris vis dar kalba apie galimus naujokus. Galima suprasti, kad vis dar sudėtis yra formuojama. Nors praktiškai, bet kurios pozicijos žaidėjas komandai nepamaišytų, vis dėl to labiausiai norėtųsi mušančio įvarčius puolėjo.

2015 m. kovo 14 d., šeštadienis

Žalgiris 3-2 Šiauliai

Vakar rungtynės tarp "Šiaulių" ir "Žalgirio" atidarė TV transliacijų sezoną. Futbolo specialistams ir Šiaulių komandos gerbėjams, šios rungtynės galėjo būti tokios kurios vertė griebtis už galvos matant tokį nesusikalbėjimą gynyboje, bet neutraliam sirgaliui jos turėjo patikti. Rungtynėse buvo daug įvarčių, kovos ir emocijų, taip pat buvo ir svarbiausias atributas šiuolaikiniam futbolui - kontroversiškas teisėjo sprendimas, galėjęs nulemti rungtynių rezultatą.

Šiose rungtynėse debiutavo žaidėjas, kuris turėtų būti vienas pagrindinių šį sezoną, tai - Kožans. Jis išsigydė traumą ir ant suolo pasodino jaunąjį gynėją Simoną Jurgilą. Likę žaidėjai buvo tie patys, kurie pradėjo rungtynes su "Spyriu".
Šiauliai - Žalgiris 2015-03-13
Pirmas kėlinys

Rungtynių pradžioje matėsi, kad šį kartą rungtynių planas yra kiek kitoks nei prieš tai buvusiose rungtynėse. Gynybinės pajėgos buvo gausesnės, o į puolimą pasileisdavo pavieniai žaidėjai su negausia palyda. Nors taktika ir atsargesnė ji vis tiek neveikė, jau nuo pačių pirmų minučių, taip kaip turėjo. Tik prasidėjus rungtynėms pasimatė, kad vilniečiai stengsis "Šiaulių" gynybą terorizuoti patikrintais ginklais. "Šiauliams" daug problemų per pirmus du turus kilo ginantis nuo standartinių situacijų, o "Žalgiris" turi du labai pavojingus žaidėjus, kai kalbama apie žaidimą galva (Kendyš ir Kerla). Taip pat Wilką, Kuklį ir Lukšą žaidėjai, kurie gali puikiai pakelti kamuolį į baudos aikštelę.
Toks ir buvo pirmasis įvartis. Kampinis, "Žalgiris" jį įžaidė ir Wilkas pakėlė kamuolį į baudos aikštelės centrą. Ten buvo pavojingiausi Žalgirio ginklai Kerla, Jankauskas ir Kendyšas, pastarasis pasiekė kamuolį ir pasiuntė į vartus. Šalia buvo Gašpuitis, bet jam vienam prieš du žaidėjus sunku ir nieko pagelbėti nesugebėjo. Dar viena situacija šį sezoną kai varžovų schemos įveikė Ražanausko gynybinę schemą.

Po pirmojo įvarčio žaidimas nepasikeitė ir toliau iniciatyva visiškai priklausė šeimininkams, buvo tik laiko klausimas kada kris antrasis įvartis. Bet kartais taip nutinka, kad įvartis krenta ne į tuos vartus, būtent taip ir pavyko šiauliečiams išlyginti rezultatą.
"Žalgiris" gausiomis pajėgomis atakavo ir galvojo apie antrą įvartį, "Šiauliai" buvo pasimetę, bet po vienos priešininkų atakos kamuolys nukrito Jasaičiui, o priešais jį nieko nebuvo kas jam sutrukdytų nusivaryti kamuolį iki baudos aikštelės. Sėkmingas reidas ir perdavimas į baudos aikštelę kur su kamuoliu susitvarkęs pirmą įvartį karjeroje pelnė Rolandas Lesčius.
R. Lesčius trečiasis žaidėjas pasižymėjęs įvarčiu šį sezoną
Tai buvo rungtynių lūžis. Svečiai pradėjo žaisti taip kaip yra pratę šį sezoną ir stengėsi valdyti kamuolį, bei gausesnėmis pajėgomis atakuoti. Atrodė tarsi visiškai užsimiršę su kuo tenka rungtyniauti. Nenuostabu, kad tuo sugebėjo pasinaudoti Dambrausko auklėtiniai. Mums toks įvartis taip pat jau buvo matytas, ankstesniuose turuose.
Šiauliai atakoje, 8 žaidėjai Žalgirio pusėje. Prie savų vartų likęs Valinčius, o toliau tik Gašpuitis ir Kožans. Gašpuičio netikslus perdavimas į priekį ir kamuolys prarastas. Nyuadzi perima kamuolį ir nieko nelaukęs skuodžia į priekį, šiaulieičiai padrikai grįžinėja į gynybą, todėl prancūzas netrukdomas pasiekia varžovų baudos aikštelę. Kožans kyla jo pasitikti, o Gašpuitis toliau juda link savo vartų... gynybos linija suardyta, per atsivėrusį koridorių kerta Elivelto, iškart gauną kamuolį ir nuginkluoja Valinčių. Labai panašus įvartis buvo praleistas ir praėjusį turą.

Antras kėlinys

Antrą kėlinį "Šiauliai" toliau rungtyniavo savo stiliumi, bet kur kas geriau sekėsi tvarkytis su "Žalgirio" atakomis ankstyvojoje jų stadijoje. Kai kamuolys priartėdavo prie mūsų baudos aikštelės problemų kildavo, bet ten jis atsidurdavo kur kas rečiau nei pirmajame kėlinyje.
Tuo tarpu atakoje spaudimas šeimininkų vartams su kiekviena minute vis didėjo. Nors labai pavojingų situacijų ir nebuvo, bet padaugėjo standartinių situacijų, o jos visada nenuspėjamos.
Po standartinių situacijų ir buvo sukurti patys pavojingiausi epizodai prie "Žalgirio" vartų. Pirma, Kožanso smūgis galva, po kurio šeimininkus išgelbėjo tik Vitkausko reakcija, bet jau po to kartojant kampinį vilniečiai pasiuntė kamuolį į savo vartus.
Ne daug trūko, kad po standartinės situacijos būtų įkritęs ir dar vienas įvartis. Deja, Gašpuičiui pritrūko tikslumo smūgiuojant kamuolį galva ir rezultatas išliko 2-2.

Tada kai jau atrodė, kad žaidimo ritmą "Šiauliai" turėtų stengtis numušti, o "Žalgiris" jungti papildomą pavarą iškart buvo įmuštas ir paskutinis rungtynių įvartis. Jį pelnė šeimininkų legionierius, o įvartis atrodė toks paprastas ir nesudėtingas, kad net gėda. Paprasčiausias neišsirinkimas žmonių ir jų pametimas jau kamuoliui būnant žaidime. Iš pirmo žvilgsnio tai Gašpuitis nesusikalbėjo su Tamaziu ir Tamazis pailiko vieną patį Elivelto tiesiai prieš vartus.

Baigiantis rungtynėms dar buvo ataka kurią sustabdė Nyuadzi sužaidęs baudos aikštelėje ranka. Teisėjas tikriausiai viską matė, bet nusprendė šį judesį ignoruoti. Tai išvedė iš pusiausvyros mūsiškius todėl, bent vienas rungtynes gaus praleisti Jasaitis, kuris gavo raudoną kortelę.
Man atrodė, kad 11 metrų baudinys tikrai buvo, bet aš nesu objektyvus. Taip pat reikia pripažinti, kad klysta visi, o taip pat futbole nėra visos taisyklės tiksliai aprašytos, yra palikta teisėjui galimybę interpretuoti jas savaip. Gali būti taip šį kartą ir buvo. Mes žinoma nepatenkinti ir nusivylę, bet reikia priimti, kad tai futbolo dalis.

Reziume

Ražanauskas pritarė. Didžiausia problema - gynyba

Šią savaitę rašiau, kad Vilniuje tikriausiai nepavyks iškovoti taškų ir mums svarbiausia pamatyti bus pamatyti kažkokį komandos ėjimą į priekį ir tobulėjimą. Taip ir buvo, nors iki taško trūko nedaug. Taip pat šios rungtynės dar kartą parodė Šiaulių problemas gynyboje, kuriomis, jokios abejonės, varžovai stengsis naudotis ir ateinančiose kovose.
Jau antradienį laukia kitas turas, kuriame kovosime prie "Atlantą". Rungtynes praleis E. Jasaitis, jį pakeisti turėtų naujausias Šiaulių pirkinys S. Ševčiuk, kuris visai neblogai pasirodė vakar dienos rungtynėse. Varžovas šiek tiek silpnesnis nei Žalgiris, bet tikriausiai bus labiau nusiteikęs kovai nei vilniečiai. Mūsų kovinė dvasia taip pat išaugusi, todėl reikia tikėtis, kad taškų sąskaita bus atidaryta jau kitos savaitės pradžioje.

2015 m. kovo 11 d., trečiadienis

Šiauliai po ir prieš Žalgirį

Kaip tik tą savaitgalį, kai Šiauliuose debiutavo 2015 metų A lyga, buvau užsiėmęs šeimyniniais reikalais ir šalia Gytarių aikštės buvau tik apie valandą. Išėjau tada kai Andrius Velička dar kartą įrodė koks skirtumas yra tarp 80-tais ir 90-tais gimusių žaidėjų.

Šiauliai - Spyris 2015-03-07

Galima sakyti, kad išėjau pačiu blogiausiu laiku kokiu tik galėjau. Šiauliečiams nesisekė kurti, o kai gavo idealią progą patys įmušti - to padaryti nepavyko. Lesčiui pritrūko tikslumo, o kitoje aikštės pusėje, 15 metų už jį vyresnis Velička viską padarė užtikrintai. Rezultatą dar sekiau važiuodamas automobiliu, bet žaidimo matyti nebegalėjau.

Tik praėjus kelioms dienoms nusprendžiau pažiūrėti įrašą kaip klostėsi paskutinės 30min. Sužinojau, kad komandoje yra dar vienas naujokas, kurį reikia pristatyti, o taip pat pamačiau, kad paskutinis pusvalandis gal ir nebuvo labai kokybiškas, bet komandoje vėl pasirodė pyktis ir noras kovoti. Panašiai kaip prieš savaitę besibaigiant varžyboms.
Tiesa ta, kad šiai dienai Šiauliai negali įveikti nei vienos komandos pasikliaudami savo meistriškumu, kokybiniu lygiu. Forma komandos yra tokia prasta, kad pergalę, net prieš naujokus gali atnešti tik didžiulė kova, pasiaukojantis žaidimas ir savo progų išnaudojimas. Bet panašu, kad treneriai per daug dėl to nepergyvena ir komandai liepia žaisti laisvai, trumpais, techniškais perdavimais nepaisant to, kad toks žaidimas neduoda vaisių, o varžovai džiaugiasi galėdami išnaudoti atsiradusius laisvus plotus.

Gynyba

Kol traumuoti du labai svarbūs žaidėjai ir vienas atsarginis, gynybos problemas galima suversti ant traumų. Nors gynyba kai keliami standartai yra labiau komandinis visų žaidėjų darbas, ne tik gynėjų, bet ir ji neveikia. Per dvi rungtynes gaisrų po standartų buvo pakankamai.

Dar reikėtų pažymėti, kad Šiauliai bando atakuoti didelėmis pajėgomis, todėl gynybos linija rungtyniauja "aukštai". Kai žaidžiama "aukšta" gynybos linija reikalingi greiti gynėjai, kurie ne tik vienas kitą labai gerai suprastų, bet taip pat būtų labai disciplinuoti, nes jiems už nugarų atsiveria dideli plotai. Patyrę puolėjai tokie kaip Velička ar Rimkevičius pamatę, kad gynėjai nėra vienoje linijoje iš kart tuo naudojasi ir kerta jiems už nugaros, kadangi gynybos linija padrika - nuošalė nefiksuojama.

Puolimas

Viskas kaip ir prognozuota - didžiausia problema vidurio saugai. Petrauskas rungtyniauja ypač giliai, o kai bando atiduoti aštresnį perdavimą į priekį dažniau jis būna netikslus, nei tikslus. Gaila, kad šiemet nebėra Instat statistikos ir šio savo pastebėjimo negaliu patvirtinti skaičiais.
Kitas vidurio saugas Tamazis yra kūrybiškesnis deja, bet kol kas jam geriau sekasi ieškoti komandos krašto saugų nei atakos priekyje esančiu komandos draugų.
Dėl šios priežasties visiškai neišnaudojami komandos pavojingiausi atakuojantys žaidėjai Eliošius ir Moraes. Tiesa sakant, nežinau ar jie yra pavojingiausi, bet rungtyniauja tokiose pozicijose.
Komandiniai veiksmai yra, bet jie neduoda vaisių, o individualiai ką nors sukurti yra žymiai sudėtingiau. Gerai, kad komandoje yra Radavičius ir Eliošius jei ne jie tai galimas daiktas, kad įvarčių saskaita vis dar būtų tuščia.

Žiūrovai

Dar vienas pastebėjimas. Sezono atidarymas Šiauliuose, neblogas oras ir nemokamas įėjimas. Visa tai sulaukė 100 žmonių susidomėjimo. Tragiška. Pats atėjau į rungtynes likus kelioms akimirkoms iki jų pradžios ir eidamas galvojau, kad gali būti nerasiu kur atsisėsti, juk Gytarių "stadione" yra tik 300 vietų tribūna. Nuogąstavimai buvo nepamatuoti ir galėjau patogiai įsitaisyti vienas per 7 vietas.

Naujokas 


Sergiy Shevchuk 24 metai, krašto saugas/puolėjas (2014m. Gargždų Banga)

Apie karjerą: Pirmuosius žingsnius profesionaliame futbole žengė Ukrainos grande Kievo "Dinamo". Rungtyniavimas tokio aukšto lygio akademijoje jaunam žaidėjui leidžia tikėtis atstovauti savo šalį jaunimo rinktinėse. Shevchuk rungtyniavo visose nuo U-16 iki U-19 ir sužaidė nemažai rungtynių. Per visą laikotarpį sužaidė net 50 rungtynių ir įmušė 20 įvarčių. Matant tokią statistiką galima daryti prielaidą, kad lūkesčiai dėl šio žaidėjo ateities buvo didžiuliai.
Klubinė karjera pradžioje taip pat buvo labai gera. būdamas 19 metų jau buvo pagrindinės sudėties žaidėjas "Dinamo" dublerių komandoje, kuri rungtyniauja antroje pagal pajėgumą Ukrainos lygoje. Bet laikui bėgant rezultatai po truputi prastėjo ir "Dinamo" tapo nebereikalingas. Būdamas 22 metu persikėlė į "Volyn" komandą, kuri rungtyniauja aukščiausioje Ukrainos lygoje. Joje įsitvirtinti nepavyko, tik vienos rungtynės stebėtos nuo atsarginių suolelio,o po pusmečio persikėlimas į Lietuvą.

Vaidmuo komandoje: Praėjusiais metais teko stebėti kelias "Bangos" rungtynes. Sergiy paliko labiau teigiamą nei neigiamą įspūdį. Tai žaidėjas kuris yra greitas, staigus ir veržlus, bet turi vieną labai rimtą bėdą - realizaciją. Kai jam tekdavo rungtyniauti atakos smaigalyje, tai buvo galima stebėtis kaip šis žaidėjas neišnaudoja puikiausių progų pelnyti įvarčių.
Šiuo metu Šiauliuose jau ir taip yra nemažai krašto saugų, todėl tikriausiai turėsime galimybe įvertinti Sergėjaus puolimo sugebėjimus ir mes.

Įdomus faktas: Praėjusį sezoną Shevchukas viso įmūšė 5 įvarčius, vieną kartą pasižymėjo Šiauliuose rugsėjo 14 dieną Taigi sąskaitą Šiauliuose jau atidaryta. Taip pat įdomu tai, kad nuo rugpjūvio 24 dienos iki rugsėjo 17 dienos Sergiy pasižymėjo keturiose varžybose paeiliui.

Kitas turas

Kitame ture Šiauliečių laukia kito, čempioniško "Žalgirio" išbandymas. Aišku, kad tokioms rungtynėms papildomai nusiteikinėti nereikės, bet teigiamo rezultato tikėtis sunku. Bus žaidžiama išvykoje, o Vilniuje jau sunku atsiminti kada Šiauliečiai būtų atėmę taškus iš Žalgirio. Taip pat visiškai skirtingas komandų pasiruošimas sezonui ir skirtinga dabartinė situacija. Mums belieka tikėtis, kad stebėdami rungtynes su vilniečiais išvysime kažkokių teigiamų momentų, nes tiek 4, tiek 5 ture taip pat lauks kieti riešutėliai, o ilgas buvimas lentelės dugne be tašku, komandą veikia ir psichologiškai.


2015 m. vasario 28 d., šeštadienis

Stumbras 3-1 Šiauliai

Ilgai lauktas sezono startas apkarto kaip reikiant. Prieš rungtynės kankino prasta nuojautą. Pasiruošimas sezonui buvo prastas, komandą išvakarėse užpuolė traumos, o "Stumbras" iš pirmo žvilgsnio tokių problemų neturi. Įvertinus šiuos skirtumus galvojau, kad rungtynės gali baigti lygiosiomis, o slapčia tikėjausi ir netikėtos pergalės minimaliu skirtumu. Deja tai ką pamatėme šeštadienio dieną buvo kur kas blogiau.

Paskelbus komandos sudėtį paaiškėjo, kad prie jau žinomų traumuotų žaidėjų: Hadžič, Pilypo reikia pridėti ir Gedminą, Rapalavičių bei Kožansą. Pastarųjų netektis labai skaudi, nes Šiaulių komanda taip yra suformuota, kad liko tik vienas centro gynėjas - Gašpuitis. Šią spragą kamšyti buvo patikėta Šiaulių akademijos auklėtiniui Simonui Jurgilui, kuriam tai buvo debiutas A lygoje.
Kita probleminė pozicija buvo dešinio krašto gynėjo, kur pagal planą turėjo rungtyniauti  Ernestas Pilypas. Dideliam mano nustebimui joje šiandiena rungtyniavo Dovydas Medžiaušis. Taip, Dovydas ten yra jau bandytas praėjusiai metais, kai dar treneriu buvo Jarmalavičius ir atrodo, kad nepasimesdavo. Šiemet, bent kiek teko matyti pasirengimo rungtynių, Medžiaušis buvo ruošiamas puolėjo pozicijai. Likau nustebęs, nes mano nuomone racionalesnis sprendimas būtų buvęs jei šią poziciją butų užėmęs ukrainietis Semenyuk. Jis labiau patyręs ir interneto platybėse labiau įvardijamas kaip krašto gynėjas  nei, kad krašto saugas.

Šiauliai - Stumbras 2015-02-28
Rungtynės prasidėjo ir kaip pridera šeimininkams, jie iškart pabandė paspausti svečių komandą. Jau pirmieji bandymai pasirodė labai sėkmingi ir panašu, kad dar labiau įkvėpė pasitikėjo debiutantų komandai. Net neabejoju, kad Dariaus Gvildžio ir buvo tokie nurodymai, spausti varžovą žaisti kietai ir agresyviai, kad treneris nemelavo ir šis planas veikia "Stumbro" žaidėjai nuo pirmų minučių ir įsitikino. Tuo tarpu "Šiaulių" treneris Ražanauskas panašu, kad tokio pasitikėjimo savimi iš varžovų nesitikėjo, todėl išleista sudėtis kur kas labiau buvo orientuota į puolimą ir į laisvą žaidimą.
Galima sakyti, kad trenerių kovą Ražanauskas pralaimėjo į vienus vartus, nes pirmasis kėlinys vyko visiškai ne pagal scenarijų. Komanda atrodė išsiderinusi, nervinga, niekas nesisekė. Tokios būsenos komanda gal ir netikėta, tačiau kaltę galima suversti ant prasto pasiruošimo sezonui taip pat traumų ir kitų problemų. Ko negalima suprasti, tai kaip taip gali būti, kad į sezono atidarymą komanda eina nenusiteikusi kovoti iš visų jėgų. Praleidžiant vieną po kito įvarčius žaidėjų veiduose nebuvo matyti pykčio ir užsivedimo.. Atrodė, kad tai sezono pabaiga ir komanda jau susitaikiusi, kad dėl nieko jie nebekovoja.

Pirmasis kėlinys buvo toks, kad galėjo pamatyti begale prastų momentų prie savų vartų, kai vienas prieš vieną varžovai nesunkiai įveikdavo mūsiškius. Visi įvarčiai krito po gynėjų klaidų, bet saugai ir puolėjai taip pat žaidė prastai, nes prie priešininkų vartų buvo sukurti vos pora pavojingesnių momentų, kurių autorius buvo Jasaitis.
Antrajame kėlinyje teko keisti vartininkus. Į aikštę žengė jaunasis Mikšėnas, kuriam skirtingai nei jo pirmtakui pavyko išsaugoti vartus sausus ir poroje momentų puikiai išgelbėti komandą nuo visiško sutriuškinimo.
Puolime nieko nauja nebuvo. Trūko labai susižaidimo tarp vidurio saugų jei lyginti su praėjusiu sezonu tai atrodė, kad Petrauskas su Tamaziu žaidžia skirtingose komandose ir tarpusavyje visiškai neranda bendros kalbos. Vaizdas kardanaliai pasikeitė po to kai Eliošius uždirbo 11m baudinį, kurį sėkmingai realizavo Radavičius. Komandos žaidimo kokybė neišaugo, bet atsirado kova ir užsivedimas, to ir užteko, kad paskutinės 15 minučių tapo įdomesnėmis žiūrėti. Ne daug trūko, kad pasižymėtų ir Moraes, deja jo smūgį atmušė skersinis, o jei įvartis būtų buvęs pasiektas gal paskutinės minutės būtų buvusios dar aktyvesnė.

Taigi, teisėjo finalinis švilpukas paskelbė pirmą Šiaulių komandos pralaimėjimą, kurio komanda savo žaidimu ir nusipelnė. Iki kitų varžybų savaitė ir reikia tikėtis, kad treneriai paruoš geresnį varžybų planą rungtynėms prieš "Spyrį", o žaidėjai jį geriau išpildys. Taip pat gal jau prie komandos galės prisijungti Kožans arba Rapalavičius ir taip sustiprins gynybos liniją. Tai tik sezono pradžia ir laiko klaidoms dar yra, bet kai tvarkaraštis yra toks, kad pirmus du turus žaidžiama su lygos naujokais tai norisi ir taškų.

2015 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Sergiy Semenyuk, Lucas Luiz da Silva Moraes ir Donatas Petrauskas

Kiek pavėluotai, bet vis tiek, nusprendžiau pratęsti pažintį su komandos naujokais. Šį kartą apie tai, kas komandą sustiprino per pastarąsias dvi savaitės.

Sergiy Semenyuk 24metai, krašto saugas/gynėjas (2014m. Dinamo Brest, Baltarusija)


Apie karjerą: Donecko Shakhtar klubo auklėtinis sulaukęs 21 metų paliko Ukrainą ir pradėjo savo legionieriaus karjerą. Pirmoji stotelė tapo kaimyninė Baltarusija. Joje Serioža pritapo ir Dinamo komandoje praleido 3 sezonus. Bresto komanda yra Balaturusijos lygos vidutiniokė, per tris sezonus, kai joje rungtyniavo naujasis Šiaulių žaidėjas, buvo atitinkamai užimtos 8, 9 ir 10 vietos. Rezultatai neįspūdingi, tačiau reikia paminėti, kad ukrainietis iškart tapo pagrindinės sudėties žaidėjas ir pirmus du sezonus sužaidė po 20 rungtynių pagrindinėje komandos sudėtyje (paskutinį sezoną sužaidė 19). Gali pasirodyti, kad nieko įspūdingo, bet reikia paminėti, kad Lietuvos rinkinės saugas Fiodoras Černykas, prieš persikeliant į Lenkiją, atstovavo Dnepr Mogiliov komandai, kuri pernai krito iš Baltarusijos aukščiausios lygos, o dar prieš metus buvo 10-ta.
Vaidmuo komandoje: Pozicija labai panaši į Ramūno Radavičiaus, nes abu jie gali rungtyniauti tiek saugo, tiek gynėjo pozicijose. Kai komandoje nėra daug žaidėjų, universalumas visada praverčia, tačiau panašu, kad pirmoji opcija, kur bus naudojamas Sergėjus, bus krašto saugo vieta. Du įvarčiai pasirengimo metu (daugiau nei du kart niekas neįmušė) leidžia manyti, kad ukrainietis bus rimta paspirtis atakuojant.
Įdomus faktas: Semenyuk prieš daugelį metų atstovavo ir Ukrainos jaunimo komandoms. Sprendžiant iš statistikos buvo svarbus U17 žaidėjas, nes joje sužaidė net 20 rungtynių ir pelnė 2 įvarčius, o štai U19 jau tik vienos rungtynės.


Lucas Luiz da Silva Moraes 25 metai, puolėjas (2014m. Agrupación Deportiva, Ispanija)

Apie karjerą: Lucas vienas iš tų brazilų kurie ilgai nelaukė savo šanso, kad galėtų palikti tėvynę. Tada kai jis pirmą kartą paliko Braziliją ir persikėlė į Ispaniją Lucasui buvo buvo tik 17 metų. Iš viso Agrupacion Deportiva komandoje Lucas praleido du kartus po du metus, tai komanda kuri rungtyniauja ketvirtajame Ispanijos divizione. Reikėtų paminėti tai, kad Tercera divizioną sudaro 18 lygų po 20 komandų, tai gi išvis ketvirtajame divizione rungtyniauja 360 komandų. Matant didžiulį komandų skaičių, galima manyti, kad tai yra mėgėjiška lyga, o tai reiškia, kad "Šiauliai" bus pirmoji proga pasirodyti ką Lucas gali parodyti rungtyniaudamas su profesionalais.
Vaidmuo komandoje: Jei klubo administracija nenustebins ir daugiau komandos nepapildys joks atakuojančio plano žaidėjas, tai Lucas turėtų tapti pagrindiniu šiaulieč ginklu puolime. Atsakomybė didžiulė, nes atsarginio varianto nelabai ir yra. Brazilas pasižymi puikiomis fizinėmis savybėmis, o ar atletiškas kūnas atlaikys tenkančią atsakomybę?
Įdomus faktas: Lucas Moraes tapo trečiuoju brazilu Šiaulių komandoje. Nors Brazilija garsėja kaip puikiai atakuojančių žaidėjų gimtinė, jis taps tik pirmuoju Šiaulių brazilu, kuris rungtyniaus atakos smaigalyje.


Petrauskas karjeros zenite.

Donatas Petrauskas 31 metai, saugas (2014m. Ekranas)

Apie karjerą: Žaidėjas, kuris tikrai negali pasigirti spalvinga karjera. Donatas savo profesionalo karjerą pradėjo jau daugiau nei prieš dešimtmetį, bet per šį laikotarpį "Šiauliai" taps tik trečiąja komanda, kuriai jis atstovaus. Petrauskas yra vienas iš tų žaidėjų kuriuos galima priskirti prie auksinės Panevėžio Ekrano kartos. Karta kuri kartu brendo Panevėžyje, vėliau išsiskirstė po kitus Lietuvos ar užsienio klubus ir papildė rinktinės kandidatų gretas. Žymiausi futbolininkai, tada subrendę Aukštaitijos mieste, buvo Savėnas, Kučys, Arūnas Klimavičius. Tikriausiai dėl didelės konkurencijos ir sunkių traumų, Donatas Petrauskas liko pastarųjų šešėlyje. Būtent todėl gaivinti savo karjeros 2010 metais patraukė į kaimyninį Pakruojį. Gaivinimas pavyko ir Donatas sulaukė nacionalinės rinktinės trenerių dėmesio, o taip pat vieną mėnesį buvo išrinktas ir geriausiu A lygos žaidėju.
Kai nelemta, tai nelemta. Rinktinėje debiutuoti sutrukdė trauma, o reikšmingesnių apdovanojimų sezono pabaigoje su Kruoja iškovoti nepavyko. Prieš du metus, po kelių sezonų pertraukos, Donatas grįžo į Ekraną, bet tada jau panevėžiečiai turėjo rimtų problemų su finansais.
Vaidmuo komandoje: Vidurio saugo pozicijoje buvo didžiulės problemos, nes nepavyko išsaugoti praėjusio sezono žaidėjų, kurie žaidė šioje pozicijoje. Naujokų žvalgyba taip pat užtruko. Iš Sakavicko interviu galima spręsti, kad buvo pasirašyta sutartis ne tik su Tamaziu, bet ir su kroatu Hadžičiumi, bet pastarasis patyrė traumą. Tikriausiai, dėl šios priežasties ir buvo nuspręsta staigia ieškoti pastiprinimo, o Petrauskas pasirodė tinkamas variantas. Įdomu, ar Donatui pavyks dar kartą sužibėti ir kilstelėti savo karjerą po vangaus praėjusio sezono.
Įdomus faktas: Praėjusį šeštadienį (02-21) Kruojos ir Šiaulių internetinėse svetainėse pasirodė naujienos apie sužaistas draugiškas rungtynes. Abejų komandų rungtynių sudėtyse buvo įrašyta, kad rungtyniavo "D. Petrauskas". Sirgaliams liko tik spėlioti ar komandų atstovai įvėlė klaidą, ar vienas iš "D. Petrauskų" buvo Džiugas Petrauskas, pernai rungtyniavęs "Ekrane" ir "Stumbre". Džiugu, kad dabar jau aišku, kad Donatas buvo "Šiaulių" sudėtyje.

2015 m. vasario 25 d., trečiadienis

Šiaulių sudėtis iš arčiau




Jau šį šeštadienį startuos 2015 metų A lygos sezonas, tai tarsi naujieji metai „tikro“, o ne „televizinio“ futbolo mėgėjams. Naujasis sezonas, mums "Šiaulių" komandos gerbėjams, turėtų būti daugiau žadantis nei prieš tai buvęs. Komandoje įvyko tie pokyčiai kurių laukėm daugiau kaip metus, atsirado naujas šeimininkas su savomis idėjomis, tai pat kardinaliai pasikeitė trenerių štabas ir komandos sudėtis. Kaip šis mechanizmas dirbs yra papildoma intriga, apart svarbiausios intrigos - komandinių rezultatų.
Neaišku ar jau visi naujokai yra pristatyti „Šiaulių“ sirgaliams ir ar daugiau jokių naujų veidų nebe prisijungs prie geltonai - juodų. Dėl šios priežasties rizikuoju nusirašyti į lankas, bet vis tik bandau palyginti, tai ką turime šiandiena ir palyginti su praėjusio sezono pabaiga.

Vartininkai:
2015m. Valinčius, Mikšėnas;
2014m. Stinca, Mikšėnas;
Praėjusį sezoną žaidę vartininkai visi debiutuodavo aukščiausiose Lietuvos lygoje, todėl natūralu, kad jiems trūko stabilumo. Šiais metais komanda vartuose turės žmogų, kuris turi didelę patirtį įgytą A lygoje, o charakterį formuoti turėjo padėti ir praleisti metai užsienyje.
Išvada: Sustiprėjo.

Gynėjai:
2015m. Pilypas – Kožanš, Gašpuitis – Radavičius;
2014m. Borovskis – Kozubaev, Gašpuitis – Raziūnas;
Praėjusiais metais komanda buvo labai jauna, o gynybos linija yra ta kur patirtis labai reikalinga. Tik baigiantis sezonui prie komandos prisijungė Borovskis, kuris nors ir rungtyniauja gynybos grandyje, bet labiau pasižymi savo gebėjimais pagelbėti ekipai puolant. Todėl šio sezono gynybos linija atrodo kur kas pajėgesnė nei praėjusį sezoną. Pirmiausia todėl, kad šiais metais turėsime labai patyrusių žaidėjų tokių kaip Radavičius ar Kožans. Jie turėtų būti ne tik gynybos lyderiai, bet ir visos komandos. Jiems kompaniją turėtų palaikyti vietiniai šiauliečiai – Pilypas ir Gašpuitis, žaidėjai kurie jau apsitrynę A lygoje ir adaptacijos problemų neturėtų būti.
Išvada: Sustiprėjo.

Vidurio saugai:
2015m. Tamazis,Petrauskas;
2014m. Babič, Vorobjovas, Vitukynas, Moroz;
2014 metų komanda išsiskyrė savo žaidimo stiliu. Prie to savito stiliaus daugiausiai prisidėjo treneris ir vidurio saugų galimybės valdyti ir skirstyti kamuolį. Gaila, bet šiais metais komandoje neliko nei vieno iš tų trijų žaidėjų, kuriuos buvo galima pavadinti komandos architektais. Babič išvyko svetur, Vitukynas persikels į Klaipėdą, o Vorobjovas praleis sezoną dėl traumos.
Šioje pocizijoje žaisiantys naujokai kol kas neįtikina. Tamazis neblogo lygio žaidėjas, bet aš abejoju ar jis gali būti vienas, pagrindinis atakų kūrėjas. Donatas Petrauskas prieš porą sezonų buvo pasiekęs tikrai gerą formą, bet grįžimas į Ekrano komandą nebuvo toks geras kaip buvo galima tikėtis. Jei naujokai nesugebės sužaisti taip kaip iš jų tikimasi, tada situaciją turės gelbėti Radavičius ir Eliošius gal būt Gedminas, taip pat jaunieji dubleriai ar akademijos auklėtiniai.
Išvada: Susilpnėjo.

Krašto saugai:
2015m. Jasaitis, Gedminas, Eliošius, Semenyuk;
2014m. Jasaitis, Gedminas, Strauka;
Viena iš stipriausių praėjusio sezono grandžių šį sezoną turėtų būti dar stipresnė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šioje pozicijoje bus didžiausia konkurencija, kurios gali ir nelikti jei ir toliau traumos persekios Roką Gedminą. Taip pat neaišku kokios formos bus Tadas Eliošius, kuris pasirengimo laikotarpiu ne taip jau daug ir žaidė. Žinant, kad puolimo linija neatrodo grėsminga, manau, kad šį sezoną krašto saugai turės prisiimti atsakomybę ne tik kuriant atakas, bet jas ir užbaigiant.
Išvada: Sustiprėjo.

Puolėjai:
2015m. Moraes, Medžiaušis;
2014m. Tokič, Medžiaušis;
Praėjusį sezono Šiauliai galėjo pasigirti, kad pas juos rungtyniavo rezultatyviausias lygos žaidėjas. Dabar jau išvykęs Niko Tokič pradėjo savo 7 sezoną aukščiausiose lygose. Jo pakaitalas - Moraes už kroatą yra tik metais jaunesnis, bet Šiauliai taps jo pirmuoju sustojimu profesionalo karjeroje. Bus įdomu pažiūrėti kaip toks vėlyvas startas pavyks brazilui. Aš manau, kad Šiauliai pasirašydami sutartį tik su vienu puolėju ir tuo pačiu, mėgėju iš 6 Ispanijos lygos, labai rizikuoja. Jei Moraes nepavyks įsitvirtinti A lygoje, didelė atsakomybe guls ant Medžiaušio ir kitų žaidėjų, kažin ar ji nebus per didelė.
Išvada: Susilpnėjo.

Tam, kad tikrai galėčiau tvirtinti, kad komanda sustiprėjo dar šiek tiek trūksta, ypač vidurio saugų pozicijoje. Pozicijoje nuo kurios prasideda varžovų atakų stabdymas ir nuo kurios pasideda savų atakų kūrimas. Panašu, kad suformuoti lygią ir konkurencingą, stipriausioms lygos ekipoms, komandą pritrūko ir laiko ir pinigų. Rinkoje vis dar yra keli žaidėjai iš Lietuvos, kurių prisijungimas prie komandos padarytų didelę įtaką jos rezultatams. Perėjimų langas užsidarys vasario 27d, todėl iki šios dienos dar galime tikėtis, kad Šiauliai užpildys turimas spragas lietuviai ar žaidėjais iš užsienio.
Kaip vertinu „Šiaulių“ galimybes bendrame A lygos kontekste planuoju parašyti rytoj, kartu trumpai apžvelgdamas visas lygos komandas.